Pranešime cituojamas režisierius Oskaras Koršunovas pabrėžia, kad nauja kultūros erdvė yra reikalinga ne tam, kad nugriovus Profsąjungų rūmus atsivėrusi teritorija ant Tauro kalno neliktų tuščia, o žmonių poreikiui lankytis kultūros renginiuose.

„Niekada Vilniuje nebus per daug kultūros pastatų, salių, teatrų. Manau, kad Nacionalinė koncertų salė yra prioritetinis dalykas. Ji užpildys didelę spragą mūsų kultūrinėje infrastruktūroje. Didžiausi šio projekto laimėtojai yra Vilniaus gyventojai ir svečiai – jie galės ateiti į naują, gražią salę, kur gera akustika, pasipuošti ir klausytis aukščiausio lygio koncertų“, – sako jis.

Pasak O. Koršunovo, moderni koncertų salė atvers galimybes ne tik pasaulinio lygio atlikėjams, bet ir Lietuvos kultūros ir meno atstovams: „Nacionalinė koncertų salė nėra vien užsienio atlikėjams – tai, pirmiausia, ir erdvė mūsų kūrėjams. Jiems atsivers didesnės galimybės groti, populiarinti klasikinę muziką.“

Anot jo, galimybė pritaikyti Nacionalinės koncertų salės erdves teatro pasirodymams irgi bus – Mažojoje salėje, kurioje galės tilpti iki 500 žiūrovų, galės vykti įvairūs renginiai. Salė gali būti transformuojama – keisti žiūrovų tribūnų išdėstymą, pritaikyti ją ne tik muzikos koncertams, bet ir kinui bei teatrui.

Didžioji salė. 

„Arquivio Arquitectura“

vizualizacija

Naujoji salė – svarbi ir nepriklausomiems kūrėjams

Gintarė Masteikaitė, festivalių „Naujasis Baltijos šokis“ ir „ConTempo“ vadovė, taip pat pritarė šio projekto svarbai. Ji pažymėjo, kad Lietuvoje trūksta profesionalių scenos meno erdvių, atitinkančių tarptautinius standartus.

„Nacionalinė koncertų salė leis ne tik muzikantams, bet ir scenos menų atstovams pristatyti išskirtinius projektus. Mes, kaip šiuolaikinio šokio bendruomenė ir „Naujojo Baltijos šokio“ festivalio organizatoriai, dažnai susiduriame su klausimu, kur parodyti vieną ar kitą spektaklį, nes esamos salės yra arba per mažos, arba jau užimtos. Moderni koncertų salė su pažangiais techniniais sprendimais gali išspręsti šią problemą“, – sako pranešime cituojama G. Masteikaitė.

Pasak G. Masteikaitės, ji tikisi, kad sale galės naudotis ir nepriklausomi kūrėjai, ne vien didelės organizacijos.

Įspūdį keliančios techninės galimybės

Pasak Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, Nacionalinė koncertų salė buvo būtina jau prieš tris dešimtmečius.

Mažoji salė. 

„Arquivio Arquitectura“

vizualizacija

„Tai yra mūsų kultūros skaudulys, kad tokios salės iki šiol neturime laisvoje Lietuvoje, apie tai reikėjo galvoti gerokai anksčiau. O dabar, kai prasidėjo statybos, laukiame jos su didžiausia viltimi ir džiaugsmu“, – neslėpė emocijų pranešime pacituotas G. Rinkevičius.

Pasak jo, nauja koncertų salė išspręs ir techninių galimybių klausimą – projektuojant salės erdves daug dėmesio skirta natūraliai akustikai ir garso kokybei, be to, bus įrengtos mechaniškai pakeliamos platformos orkestrui. Numatoma, kad Didžioji salė gali turėti vargonus.

„Vilnius nėra pasaulio užkampis, kad neprisikviestume pasaulinio lygio atlikėjų, tačiau jiems reikia tinkamų sąlygų. Džiaugiuosi, kad akustiniu atžvilgiu salė turėtų būti labai gera ir tinkama absoliučiai visiems pasirodymams – ne tik simfoniniams orkestrams ar chorams, bet ir kameriniams orkestrams. Tokioje salėje bus malonu ir pačiai publikai“, – sako G. Rinkevičius.

Pasak maestro, kultūros atstovai viliasi, kad Nacionalinės koncertų salės projektas bus sėkmingai įgyvendintas: „Ši erdvė būtina tiek mūsų muzikantams, tiek užsienio atlikėjams.“

Pritaikymas teatrui. 

„Arquivio Arquitectura“

vizualizacija

Ant Tauro kalno Vilniuje iškilsiančią Nacionalinę koncertų salę sudarys atskiros statinio dalys, kurias jungs atviras cokolinis aukštas – „žaliasis koridorius“. Pastate, kurio plotas 23,8 tūkst. kv. m, bus įrengtos keturios salės. Didžioji salė bus pritaikyta klasikinės simfoninės ir kamerinės muzikos koncertams bei kitų žanrų muzikos renginiams. Joje bus įrengti vargonai.

Siekiant užtikrinti, kad Didžiosios salės akustika būtų aukščiausio lygio, buvo sukurta iki 10 kartų sumažinta jos replika – akustinis modelis. Jame atlikti bandymai su įvairiais garsais ir muzikos instrumentais. Mažojoje salėje planuojama naudoti įvairių meno žanrų pristatymus. Pirmenybė teikiama teatrui arba šokiui, tačiau taip pat numatoma salę naudoti muzikiniams renginiams su įgarsinimu, kongresams ir konferencijoms, TV Gala/Show, šiuolaikiniam cirkui ir kitoms meno veikloms.

Trečioji salė bus skirta edukacinei veiklai, ekspozicijoms ir renginiams. Ketvirtoji – kasdieninei veiklai, muzikantų ir atlikėjų repeticijoms. Be to, pastate bus erdvės barams, knygynas, vestibiulis su vaizdu į miesto panoramą bei patalpos kitai įvairiai kultūrinei veiklai.

Už Nacionalinės koncertų salės projekto įgyvendinimą atsakinga Vilniaus vystymo kompanija, ją finansuoja Kultūros ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Planuojama, kad Nacionalinė koncertų salės statybos bus užbaigtos 2028 m. IV ketvirtį.