Prasidėjo bandymai

„Įrenginiai sumontuoti, pradėjome jų testavimą. Pirmuosius bandymus atlikome su rutuliukais iš plastiko, o dabar įrangą testuojame jau su gyvomis musių lervomis. Tikriname visą ciklą – nuo musių auginimo konteineryje iki specialios cisternos musių kiaušinėliams, iš kurių išsirita lervos. Išbandome ir oranžinių maišelių išpakuotuvą, kuris iš maisto atliekų pagamina švarią organinę masę lervoms maitinti", – pasakoja pranešime cituojamas Algirdas Blazgys, „Energesman" direktorius.

Musės gyvena specialiame 35 kv. m konteineryje, kuris įrengtas „Energesman“ operuojamoje Vilniaus mechaninio biologinio atliekų rūšiavimo gamykloje, priklausančioje Vilniaus regiono atliekų tvarkymo centrui „VAATC".

Prie musių konteinerio prijungtas specialus kiaušinėlių dėjimo įrenginys, kuriame sudarytos palankios sąlygos musėms atskridus padėti kiaušinėlius.

Įrangos išradėjas

Water Jansen.

Bendrovės „Amusca BV" nuotr.

 

„Konteineryje, kuriame gyvena musės, kas tris – keturias valandas automatiškai išjungiama šviesa, o kiaušinėlių dėjimo įrenginyje – įjungiama. Taip muses priviliojame padėti kiaušinėlius, o vėliau atvirkščiu efektu – grąžiname į gyvenamąjį konteinerį", – pasakoja pranešime pacituotas Walteris Jansen'as, „Amusca BV" vadovas ir mokslininkas iš Nyderlandų, sukūręs bei ištobulinęs musių lervų auginimo technologiją.

Vėliau padėti kiaušinėliai perkeliami į specialią lervų auginimo cisterną, kur vos per tris – keturias dienas iš 100 kg kiaušinėlių gali išaugti iki 3000 kg lervų. Būtent į šią cisterną tiekiamos išpakuotuve susmulkintos ir išvalytos vilniečių maisto atliekos, o lervos jomis maitinasi.

Užaugusios lervos iš cisternos automatiškai patenka į separatorių, kur per keletą sijojimo ciklų yra atskiriamos nuo augimo metu susidariusių išskyrų ir maisto likučių. „Energesman" į šią musių lervų auginimo įrangą investavo 1 mln. Eur.

Bendrovės

„Energesman" nuotr.

 

Pirmieji pasaulyje

Be musių ir lervų auginimo įrenginių sistemą sudaro oranžinių maišelių išpakuotuvas (depakeris) ir nusodintuvas (seditankas), kurie automatiškai paruošia maistą lervoms bei atskiria priemaišas. Į šią įrangą „VAATC" investavo 1,1 mln. Eur.

Įrenginys sutrina maisto atliekas su oranžiniais maišeliais, gautą masę sumaišo su vandeniu. Tolesniame procese į viršų iškyla plastikai, kurie yra pašalinami oro sūkuriu. Sunkios priemaišos – stiklo šukės, smulkūs akmenukai ar metaliukai – nusėda į dugną ir taip pat yra atskiriamos. Viduriniame sluoksnyje lieka skysta 99% švarumo organinė masė, kuria maitinamos lervos.

„Tai vienintelis toks įrenginys Lietuvoje, galintis pagaminti tokio švarumo organinę masę iš gyventojų maisto atliekų, kuriose paprastai būna nemažai priemaišų – plastikinių maisto pakuočių, stiklinės ir metalinės taros, kempinėlių, šluosčių", – sako pranešime cituojamas Tomas Vaitkevičius, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius.Moderniu išpakuotuvu ir nusodintuvu pagaminama organinė masė taip pat gali būti naudojama biojėgainėse, gaminančiose biometaną.

Bendrovės „Energesman" nuotr.

Pasak T. Vaitkevičiaus, gamykloje diegiama musių lervų auginimo technologija yra nauja ir inovatyvi, tad operatoriui dar reikės nueiti ilgą kelią, kad būtų suderinti gamybos procesai, rastos produktų realizacijos rinkos.

„Siekiame, kad galėtume oficialiai prisistatyti pirmuoju regionu pasaulyje, kur gyventojų maisto atliekas apdoroja musių lervos – visi tam reikalingi įrenginiai yra Vilniuje ir pirmieji bandymai duoda teigiamus rezultatus", – pasakoja A. Blazgys.

Algirdas Blazgys.

„Energesman" nuotr.

Maisto atliekos į rinką grįžtų pramoninių baltymų pavidalu

„Kartu su Vilniaus regiono gyventojais kuriame sėkmės istoriją, todėl kviečiu visus, kurie dar nerūšiuoja maisto atliekų, tai būtinai pradėti daryti ir prisidėti prie lervų auginimo", – ragina A. Blazgys.

Pasak jo, tyrimai rodo, kad nuo maisto atliekų rūšiavimo pradžios praėjusiais metais Vilniaus regiono gyventojai išmeta vis švaresnes atliekas, nes vis daugiau jų maisto likučius atskiria į specialius oranžinius maišelius, o tai palengvina kitų atliekų paruošimą perdirbimui.

Kaip pabrėžia T. Vaitkevičius šis modernus požiūris į maisto atliekų tvarkymą sukurs didelę pridėtinę vertę, padės sumažinti iškastinių medžiagų naudojimą, baltyminių augalų importą ir prisidės prie žaliosios ekonomikos plėtros Vilniuje ir visoje šalyje.

„Pritaikėme pažangią technologiją, kuri turės teigiamą poveikį žiedinės ekonomikos stiprinimui Lietuvoje, kadangi maisto atliekos į rinką galės būti grąžinamos naujais produktais, skirtais pramonei", – sako A. Blazgys.

Bendrovės „Energesman“ nuotr.

Pramoninio lervų auginimo projektas yra vystomas ir planuojama, kad didesnėmis apimtimis jis pradės veikti jau šį pavasarį.

„Energesman" eksploatuojamoje Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo gamykloje išrūšiuojamos mišrios ir maisto komunalinės atliekos iš visos Vilniaus apskrities, kuriai priklauso 8 savivaldybės: Vilniaus miestas ir Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Švenčionių, Šalčininkų bei Širvintų rajonai. Per metus gamykla išrūšiuoja apie 220 tūkst. tonų atliekų.