Kasdien „Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 290 tūkst. klientų. Sostinei nuolat plečiantis ir augant gyventojų skaičiui, apdorojamų nuotekų kiekis kasmet didėja, o šiuo metu į didžiausią šalyje nuotekų valyklą per parą atiteka apie 120 tūkst. m3 nuotekų. Vis dėl to, reikšmingi nuotekų kiekiai įmonei ne kliūtis, o verčiau paskata panaudotą vandenį išvalyti taip, kad grįžęs į gamtą jis darytų kuo mažesnį poveikį aplinkai ir atitiktų ar net viršytų griežtus kokybės ir aplinkosaugos reikalavimus.

Įrangą optimaliai subalansuos dirbtinis intelektas

Šiemet įmonėje buvo užbaigti du reikšmingi darbai – įdiegta dirbtinio intelekto sistema ir įrengtas trečiasis kogeneratorius. „Vilniaus vandenys“ pasinaudojo APVA teikiama parama privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimui pagal energijos audito ataskaitas. Projektui finansuoti buvo skirta 480 tūkst. eurų subsidija (30 proc. intensyvumu).

Dirbtinis intelektas Vilniaus nuotekų valykloje veikia kaip išmanusis valdymo centras. Sistema realiuoju laiku stebi teršalų skaidymo procesą biologinio valymo metu, analizuoja duomenis ir atitinkamai balansuoja visą įrangą – maišykles, siurblius, orapūtes. Taip užtikrinamas optimalus ir ekonomiškas valyklos darbas. Pasiekti rezultatai rodo aiškią naudą – sutaupoma apie 20 proc. elektros energijos ir iki 40 proc. reagentų. Tai yra tiesioginė nauda ne tik bendrovei, bet ir visam miestui, Neries upei bei Baltijos jūrai.

Energiją gamins iš biodujų

Energetinį efektyvumą sustiprino ir trečiojo kogeneratoriaus įrengimas. Jis užtikrina sklandžią bei nepertraukiamą elektros energijos gamybą iš biodujų. Įrenginys per metus gali pagaminti apie 6 tūkst. MWh elektros energijos ir padėti sutaupyti maždaug 660 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad dirbtinio intelekto sistema atsipirks vos per 1,5 metų, o kogeneratorius – per 7-8 metus.

Anot „Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos vadovo Viktoro Matonio, įgyvendintų projektų rezultatai rodo, kad energijos efektyvumo priemonių diegimas yra itin tikslinga investicija. „Energijos efektyvumo sprendimai atsiperka greičiau nei atrodo. Verslui tai gali būti ne tik kaštų mažinimo, bet ir konkurencinio pranašumo įrankis. Kaip rodo mūsų pavyzdys, nereikia daryti visko iš karto – verta nusibrėžti aiškią ilgalaikę strategiją ir vertinti kiekvieną investicijos galimybę“, – sako pranešime cituojamas V. Matonis.

Įgyvendintos priemonės rodo, kad kryptingai planuojamos investicijos leidžia pasiekti tiek ekonominę, tiek aplinkosauginę naudą.