Nauja paveldosaugos programa: sostinės savivaldybė finansuos stogų, balkonų, fasadų tvarkymą

Padeda viso proceso metu
Kompensuojami pastatų išorės tvarkybos darbai: fasadų, lodžijų, jų aptvarų ir stogelių konstrukcijų, karnizų, parapetų ir kitų fasado elementų, stogų, balkonų, medinių langų, medinių durų tvarkybos darbai.
„Istoriškai vertingų pastatų savininkus lydime per visą, gana ilgą tvarkybos procesą. Iš pradžių konsultuojame, padedame išsiaiškinti, ar pastatas atitinka programos kriterijus, pasakome, ką galime kompensuoti. Gyventojas išsirenka, į kurią iš penkių finansavimo krypčių teiks paraišką, pradeda ruošti tvarkybos darbų projektą", – pasakojo Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus patarėja, vykdanti skyriaus vedėjos pareigas Jolita Noreikienė.
Vilniaus m. savivaldybės nuotr.
Parengus tvarkybos darbų projektą, atliekami darbai. „Kartais iškyla sunkumų surasti medinės architektūros restauratorių ir kvalifikuotų specialistų. Padedame pareiškėjams surasti ir meistrus, kurie atliks šį darbą", – kalbėjo pranešime cituojama J. Noreikienė.Pasiruošimas programai
Kaip pasiruošti programai?
- Išsiaiškinkite, ar pastatas atitinka kriterijus. Pasitikrinti šią informaciją galima viešame Kultūros vertybių registre, kurį rasite Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos interneto svetainėje. Ar pastatas patenka į kultūros paveldo vietovę, galima patikrinti Vilniaus kultūros paveldo žemėlapyje, vietos paieškos laukelyje įrašius pastato adresą.
- Nuspręskite, ką pirmiausia reikia tvarkyti.
- Jei tai daugiabutis ar yra keli savininkai, susitarkite tarpusavyje dėl tvarkymo darbų, aptarkite finansavimo klausimus.
- Kreipkitės į architektą, kad rengtų tvarkybos projektą ir darbų sąmatą.

Paveldo pastatų tvarkymui – 8 mln. Eur
Šiais metais dalyvauti paveldotvarkos programoje atrinkti 145 pateikti prašymai. Planuojama, kad objektai bus sutvarkyti per ateinančius trejus metus. Patirtos išlaidos valdytojams bus kompensuojamos, kai bus pristatyti reikiami darbų atlikimo dokumentai. Paveldotvarkos programos biudžetas 2024 m. pateiktiems prašymams turėtų siekti apie 8 mln. Eur.Anot J. Noreikienės, butų savininkai gali etapas po etapo susitvarkyti savo pastatus – vienais metais teikti paraišką sutvarkyti stogą ar fasadą, kitais metais – tvarkyti medinius langus ir duris, sutvarkyti balkoną ar pan. Savivaldybė teikia paramą ir tyrimams, kurie kartais būtini, norint pasirengti viso pastato tvarkybos darbų projektą.

Antrasis kvietimas teikti paraiškas prasidės kitų metų vasario mėnesį. Kitais metais prioritetas bus skiriamas tvarkytiniems avarinės būklės pastatams, ir esantiems prie pagrindinių Senamiesčio gatvių, kurias Savivaldybė nustačiusi, kaip prioritetinės: Didžioji, Vilniaus, Trakų, Vokiečių, Pilies gatvės. Taip pat Aušros Vartų, Maironio, B. Radvilaitės, Dominikonų, J. Basanavičiaus, Bazilijonų, Bokšto, Totorių, Arklių, Klaipėdos, Pylimo gatvės.
Šalia šių gatvių esančių tvarkytinų pastatų savininkai jau gauna informacinius raštus apie galimybę gauti savivaldybės skiriamą kompensaciją paveldotvarkos darbams.„Pastatų, įtrauktų, į kultūros vertybių registrą savininkai turi pareigą saugoti ir prižiūrėti paveldo objektą. Mes suteikiame finansavimą, pagalbą, tačiau savo namų darbus turi atlikti ir namų savininkai", – butų savininkų dėmesį atkreipia paveldosaugos specialistė.
Paveldotvarkos programą organizuoja Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyrius, o ją vykdo ir įgyvendina Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra.