Šiemet naujai įsteigtų bendrovių skaičius Lietuvoje gali pasiekti 16 tūkst., о bankrutavusių – priartėti prie 950, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė. Per 11 mėnesių šiemet Lietuvoje įsteigta 14681 nauja įmonė, kai per visus metus pernai buvo sukurta 14538 bendrovės, о 2021 m. – 15110.

Analizė parodė, kad daugiausia įmonių įsteigiama mažmeninės prekybos (vidutiniškai 15 proc.) ir statybų sektoriuose (12 proc.) bei kitų paslaugų („kitos paslaugos“ apima tokias veiklas kaip kino filmų rodymas, televizijos programų transliavimas, programavimas, kompiuterių taisymas, ryšių paslaugos ir kt.) sferoje (apie trečdalį).

Bankrotų statistikoje pirmauja statybų bendrovės – per pirmuosius vienuolika š. m. mėnesių jos sudarė 22 proc. visų bankrutavusių įmonių. Toliau rikiuojasi paslaugų (15 proc.), mažmeninės prekybos (14 proc.), didmeninės prekybos ir apdirbamosios pramonės (po 10 proc.), transporto bendrovės bei restoranai (po 8 proc.).

Iš viso šiemet jau yra iškeltos 872 bankroto bylos, kai per visus 2022 metus tokių atvejų skaičius siekė 1112, o 2021 m. – 726.

„Šiuo metu bankrutuojančių įmonių skaičius sudaro beveik 6 proc. nuo naujai steigiamų įmonių skaičiaus. Šį rodiklį vertiname pozityviai, nes dauguma verslo įmonių sėkmingai tęsia veiklą net ir šiuo sudėtingu, iššūkių kupinu laikotarpiu“, – sako prane6ime cituojamas Aurimas Kačinskas, „Creditinfo Lietuva“ vadovas.

Mažiausiai bankrotų šiemet buvo užfiksuota šiuose sektoriuose: finansinės veiklos, išgaunamosios pramonės, viešbučių (per metus po 1–4 atvejus, kurie nesudaro 1 proc. nuo bendro bankrotų skaičiaus), elektros, dujų ir vandens tiekimo (1 proc.) bei žemės ūkio (2 proc.).

A. Kačinsko teigimu, išvardintuose sektoriuose yra gerokai mažiau įregistruotų įmonių, o pagal santykinį bankrotų rodiklį kasybų sektoriuje bankrotų lygis yra didesnis nei ūkio vidurkis.

Naujiems verslams vadovauti dažniausiai imasi vyrai

Naujai įsteigtų įmonių analizė parodė, kad ir toliau aktyviau prie įmonės vairo stoja vyrai – visuose sektoriuose jie sudaro nuo 60 iki 100 proc. bendrovių vadovų. Lyčių balansu išsiskiria vienintelis viešbučių sektorius, kuriame moterų vadovių – 57 proc. Naujai įsteigtoms įmonėms vyrai aktyviausiai vadovauja šiuose sektoriuose: išgaunamosios pramonės (100 proc.), elektros, dujų ir vandens tiekimo (90 proc.), statybų (88 proc.), žemės ūkio (80 proc.), transporto (79 proc.), apdirbamosios pramonės (73 proc.), finansinės veiklos (72 proc.), nekilnojamojo turto operacijų (72 proc.), mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje – atitinkamai 68 proc. bei 66 proc.

Pastebimas jaunėjantis įmonėms vadovaujančiųjų amžius – per trejus metus vadovių moterų amžius nuo 40,7 m. pamažėjo iki 39,4 m. vidurkio, o vyrų nuo – 41,2 iki 40 metų.

Tarp įmonių vadovų – nekredituojami asmenys

„Apskaičiuojant kiekvienos įmonės kreditingumą, vertinamas ir toks aspektas kaip vadovo finansinis patikimumas. Detalesnė analizė parodė, kad tarp naujai steigiamų įmonių vadovų – šimtai asmenų, priskiriamų D ir E rizikos klasėms. Tai reiškia, kad prireikus finansavimo šių asmenų vadovaujamos bendrovės greičiausiai jo negautų arba turėtų taikytis prie didelių ribojimų, mokėti brangiau. Pirmieji dveji įmonės veikimo metai yra ypatingai svarbūs formuojant kredito istoriją, tad šių bendrovių finansiniai veiklos rezultatai turėtų būti itin stiprūs siekiant „atsverti“ neigiamus veiksnius“, – pastebi A. Kačinskas.

„Creditinfo Lietuva“ duomenimis, 221 naujai įsteigtos įmonės vadovas patenka į aukštą D rizikos klasę ir net 567 vadovai – į E rizikos klasę, reiškiančią asmens nemokumą. Daugiausia nemokių asmenų vadovauja naujai įsteigtoms įmonėms šiuose sektoriuose: paslaugų (163), mažmeninėje prekyboje (127), statybų (109).

Kredito biuro sistemoje fizinių asmenų kreditingumas vertinamas A, B, C, D ir E klasėmis, kur A reiškia žemiausią rizikingumą, D – aukščiausią, o E – nemokumą.