Pirmasis toks projektas Baltijos šalių ir Lenkijos regione jau netolimoje ateityje suteiks galimybę bendrovei vandens apskaitą vykdyti tik nuotoliniu būdu, skelbia  „Vilniaus vandenys“, tad gyventojams nebereikės patiems nurašinėti ir deklaruoti vandens skaitiklių rodmenų.

Ultragarsiniai vandens apskaitos prietaisai 

Pirmajame projekto etape išmanieji mechaniniai skaitikliai diegiami šuliniuose ir daugiabučių pastatų įvaduose, kituose etapuose išmanūs bus dar pažangesni – ultragarsiniai vandens apskaitos prietaisai turėtų atsirasti kiekvienoje įmonėje, įstaigoje, individualiuose namuose ir butuose.

Pirmajame projekto etape šiuo metu jau įdiegta per 6 300 vnt. nuotolinio nuskaitymo skaitiklių ir įgyvendinta apie 70 proc. investicijų, kurios siekia daugiau nei 2 mln. eurų. Planuojama, kad šiais metais iš viso bus įdiegta 10 911 vnt. išmanių vandens apskaitos prietaisų, o iki 2030 m. jų skaičius turėtų išaugti iki 350.000 vnt. Per artimiausią dešimtmetį modernūs vandens apskaitos prietaisai turėtų visiškai pakeisti įprastinius.

„Modernizuodami infrastruktūrą ir kasdienius darbo procesus siekiame ne tik efektyviau dirbti, bet ir palengvinti vartotojų kasdienybę. Etapas po etapo kurdami išmanųjį vandentiekį artėjame prie akimirkos, kai fizinis skaitiklių rodmenų nurašymas taps istorija – mūsų klientams nebereikės gaišti laiko ar jaudintis pamiršus deklaruoti suvartotą vandenį – už juos šią informaciją nuotoliniu būdu surinksime mes patys“, – cituojamas „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Pasak „Vilniaus vandenų“ vadovo, modernūs apskaitos prietaisai suteikia daugiau patogumo ir atveria daugiau galimybių tiek bendrovei, tiek ir patiems vandens vartotojams. 

Vandens suvartojimo duomenis nuskaito ir perduoda nuotoliniu būdu

Viena pagrindinių išmaniojo tinklo dalių – šiuolaikiniai vandens apskaitos įrenginiai. Jie vandens suvartojimo duomenis nuskaito ir perduoda nuotoliniu būdu. Sistema padeda tiksliau nustatyti neteisėtus prisijungimus prie vandens tiekimo tinklų ir operatyviau į juos reaguoti, lengviau identifikuoti nedrausmingą vandens apskaitos deklaravimą ir sugedusius bendrovės klientų skaitiklius. Taip pat operatyviau lokalizuoti avarijas magistraliniuose, kvartaliniuose ir pastatų vidaus tinkluose, taupyti vandens išteklius.

Bendrovės skaičiavimais, dėl nedrausmingai vykdomos apskaitos, sukčiavimų ar piktnaudžiavimų, taip pat avarijų tinkluose ji kasmet patiria nuo kelių iki keliasdešimt proc. siekiančius vandens nuostolius. Pinigine išraiška tai sudarytų daugiau nei 1 mln. eurų per metus. Dar įspūdingesnius sutaupymus bendrovė skaičiuotų, atsisakiusi kas mėnesį vykdomų skaitiklių rodmenų patikrų, vykdomų šuliniuose, statiniuose, individualiuose namuose bei butuose. Paprastai kas mėnesį įvykdoma maždaug 11.000 įvairių skaitiklių rodmenų patikrų. Tad patikrų atsisakius, per metus būtų sutaupoma per 400 000 eurų. O per 10 metų, kai išmanaus vandentiekio projektas bus galutinai įgyvendintas – beveik 4 mln. eurų.

Nebereikės nurašinėti rodmenų

„Diegiant išmaniuosius skaitiklius šuliniuose ir daugiabučių pastatų įvaduose specialistams nebereikės nurašyti rodmenų, lipant į šulinius. Taip užtikrinsime didesnę darbų saugą ir valdysime nelaimingų atsitikimų darbe riziką. Vartotojams pradėjus naudoti šiuolaikinius vandens apskaitos prietaisus nebereikės kas mėnesį deklaruoti – t. y. nurašyti ir bendrovei nurodyti skaitiklių rodmenis, patiems sekti suvartojimą, jie išvengs papildomų nepatogumų ar rūpesčių, kurie iškyla skaitikliui sugedus. Tai padės taupyti jų laiką“, – sako „Vilniaus vandenų“ vadovas.

Pasak jo, jau greitai bus pamirštos ir tokios problemos, kai būtina patekti į daugiabučių rūsius, o patalpų administratoriai nenoriai įsileidžia ar net nori apmokestinti įsileidimą. Arba, kai būtina patekti į šulinius tačiau tam nėra galimybės dėl klimato sąlygų ar kitų aplinkybių – sniego, šalčio, intensyvaus eismo gatvėse.

Įgyvendinant išmaniojo vandentiekio tinklo pirmąjį etapą – t. y. išmaniuosius apskaitos prietaisus diegiant šuliniuose ir daugiabučių pastatų įvaduose – pirmą kartą Baltijos šalyse panaudota nauja siaurajuosčio daiktų interneto technologija (angl. Narrowband Internet of Things – NB-IoT). Projektą plėtojant, naudojamasi telekomunikacijų bendrovių turima infrastruktūra. Projektas įgyvendinamas kartu su partneriais „Navitus LT“ ir „Bitė Lietuva“.

„Vilniaus vandenų“ vystomo išmanaus vandentiekio projektas (I projekto etapas) 2020 m. pelnė „Metų išmaniojo sprendimo“ apdovanojimą Lietuvos verslo konfederacijos organizuotuose kasmetiniuose „Metų paslauga“ apdovanojimuose, kuriuose įvertintos inovatyviausias ir konkurencingiausias paslaugas pristačiusios šalies bendrovės.

Į infrastruktūrą ir plėtrą „Vilniaus vandenys“ pernai iš viso investavo 15,27 mln. eurų. Bendras nutiestų vandentiekio tinklų ilgis sudarė 24,8 km, o nuotekų surinkimo – 25,3 km. Tai suteikė galimybę prie vandentiekio tinklų prisijungti 1147 namų ūkiams, prie nuotekų tinklų – 1320 namų ūkiams.

SENASIS VANDENTIEKIS – TOP 5 FAKTAI

Ar žinote, kad...

• Pirmą kartą Vilniaus vandentiekio tinklas paminėtas 1532 m. dokumente, kuriame rašoma, kad vienuoliai pranciškonai, gyvenę Trakų gatvėje, iš Vingrių šaltinių mediniais vamzdžiais atsives vandenį ir už tai dominikonams kasmet mokės po 30 grašių.
• Pirmoji vandens išgavimo technika buvo itin paprasta, kadangi vanduo tekėjo iš aukštesnės į žemesnę vietą, ir buvo sudaryta iš medinių vamzdžių, vandens šaltinio-rezervuaro bei vandens čiaupo arba tiesiog indo, į kurį subėgdavo vanduo.
• Mediniai vamzdžiai buvo daromi iš pušų rąstų (tam buvo tinkami medžiai ilgesni nei šešių metrų), nes Neries aukštupyje ir Vilniaus apylinkėse augo pušynai.
• Vandentiekio tinklu (vamzdžių gamyba, jų tiesimu ir priežiūra) rūpinosi specialiai pasamdyti žmonės vadinami vamzdininkai – jais tapdavo už mažiausią atlyginimą sutinkantys dirbti žmonės.
• XIX a. devintajame dešimtmetyje Vingrių šaltiniai per parą duodavo 70 tūkst. kibirų vandens – tačiau šio kiekio nepakako ir miestui vandens stigo.

IŠMANUSIS VANDENTIEKIS – TOP 5 FAKTAI

Ar žinote, kad…

• Iki šiol tam, kad fiziškai būtų nurašomi skaitiklių rodmenys šuliniuose, net trys darbuotojai atlikdavo darbus.
• Išmaniajame vandentiekyje vandens skaitikliai prijungti prie įdiegtos nuotolinio nuskaitymo ir perdavimo įrangos, duomenys fiksuojami vienu metu ir apdorojami informacinių sistemų pagalba.
• Kuriant išmanųjį vandentiekį panaudota nauja siaurajuosčio daiktų interneto technologija (angl. Narrowband Internet of Things – NB-IoT), 4G ryšys, telekomunikacijų bendrovių turima infrastruktūra. Įranga maitinama el. energija iš baterijų.
• I projekto etape išmanieji mechaniniai skaitikliai diegiami šuliniuose ir daugiabučių pastatų įvaduose, kituose etapuose išmanūs vandens apskaitos prietaisai turėtų atsirasti kiekvienoje įmonėje, įstaigoje, individualiuose namuose ir butuose. Tuomet fizinis skaitiklių rodmenų nurašymas taps istorija.
• Sistema padeda tiksliau nustatyti neteisėtus prisijungimus prie vandens tiekimo tinklų ir operatyviau į juos reaguoti, lengviau identifikuoti nedrausmingą vandens apskaitos deklaravimą ir sugedusius bendrovės klientų skaitiklius. Taip pat operatyviau lokalizuoti avarijas tinkluose, taupyti vandens išteklius.