„Vizija labai paprasta – apleistą teritoriją sutvarkyti ir paversti jaukia erdve, į kurią nebus gėda ateiti ir leisti laiką ne tik Šilainių gyventojams, bet ir visiems miestiečiams. Dvaro parkas yra vaizdingoje vietoje – Veršvo kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Tačiau didžiuliame plote išsibarstę statiniai apaugę brūzgynais, apleisti ir nykstantys. Sukūrus reikiamą infrastruktūrą, ši vaizdinga vieta gali tapti viena patrauklesnių visame Kaune. Labai svarbu suprasti, kad šiuo atveju kalbame būtent apie parko teritoriją ir griuvėsiais virtusius ūkinius pastatus – gyvenamojo namo, kur šiuo metu įsikūrę gyventojai, tai tikrai neliečia“, – pranešime cituojamas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasak Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko, komplekso savininko ne kartą buvo prašyta teritoriją sutvarkyti. Dėl to jis buvo įspėtas, o apleistiems statiniams taikytas padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Tačiau apčiuopiamų rezultatų nesulaukta.

„Deja, nėra jokio teigiamo poslinkio, todėl buvo priimtas sprendimas nykstančią dvaro teritoriją perimti visuomenės poreikiams. Tam dar turės pritarti vasario mėnesio pradžioje posėdžiausianti miesto taryba. Kultūros paveldui priskiriami saugotini pastatai turės būti sutvarkyti ir prikelti naujam gyvenimui“, – cituojamas V. Šiliauskas.

Kauno m. sav. nuotr. 

Kultūros vertybių registre pateiktame teritorijos ribų plane nurodoma, kad Linkuvos dvaro sodybos fragmento komplekse yra beveik pusšimtis objektų, iš kurių 16 – pastatų. Teritorija užima apie 161 tūkst. kv. metrų. Ji tęsiasi abipus Mosėdžio gatvės ir ribojasi su 9-ojo forto g. bei Vakariniu aplinkkeliu.

Vertinimą atlikę Kauno savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus specialistai, kaip praneša savivaldybė, teigia, kad saugomose teritorijose kultūros paveldas vertingas ne tik kaip kultūros turtas, bet ir kaip kraštotvarkiniai ištekliai. Šiuo atveju parke yra vertingų želdinių ir jų grupių: liepų eilė į šiaurės rytus nuo rūmų, klevų alėjos atkarpa parko šiaurės vakarinėje dalyje, mažalapių liepų ratas.

„Šiaurinėje ir šiaurės rytinėje dalyse taip pat yra lapuočių medžių masyvai: mažalapės liepos, paprastieji ąžuolai. Tai viso regiono mastu reikšmingas kompleksinis objektas. Dėl to šį parką siūlome perimti visuomenės poreikiams. Taip būtų užtikrinta vertybių profesionali priežiūra ir išsaugojimas“, – teigė Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo manymu, atnaujintas parkas galėtų tarnauti kaip rekreacinė vieta poilsiui, kultūrai ir sveikatingumui. Dar daugiau erdvės Linkuvos dvaro teritorijoje atsivertų pašalinus nuo sovietmečio čia užsilikusias ir su paveldu nieko bendra neturinčias apleistas fermas.

„Būtų galima kompleksiškai sutvarkyti parko želdinius, takus, vandens telkinius, restauruoti fontanus ir unikalias tarpukario laikotarpio skulptūras bei koplyčią, kurios šiuo metu yra bešeimininkės ir nykstančios“, – patikino S. Rimas.

Artimiausias Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdis vyks vasario 2 d. Jame ir paaiškės, ar bus pritarta siūlymui atgaivinti apleistą Linkuvos dvaro kompleksą.