„Vilniaus atliekų deginimo jėgainės atsiradimas miestui yra būtinas, kad veiktų visa atliekų šalinimo grandinė mieste. Jau antri metai veikia ir atliekų rūšiavimo gamykla, kurioje atrenkamos deginimui skirtos medžiagos, tad naujoji jėgainė būtina, kad atliekų rūšiavimas neliktų tik butaforija. Naujoji jėgainė efektyviai prisidės prie pigesnės šilumos gamybos ir užtikrins aukštus ekologijos standartus“, - kapsulės įkasimo ceremonijos metu kalbėjo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

„Šiandien Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas pereina į naują etapą – pradedami ilgai laukti vienos moderniausių Europoje jėgainės statybos darbai. Tikime, kad šis projektas mūsų valstybės sostinei taps tiltu, žengiant į naują – tvaraus, žalio ir modernaus miesto etapą. Užsitikrinta Europos Sąjungos parama, palankus Europos investicinio banko finansavimas, atrinkti profesionalūs rangovai ir jaučiamas miesto gyventojų palaikymas įpareigoja mus jėgainę pastatyti laiku, kokybiškai ir užtikrinant aukščiausius aplinkosaugos reikalavimus“, - sakė „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas.

Numatoma, kad naujoji Vilniaus kogeneracinė jėgainė naudodama biokurą ir komunalines atliekas pagamins kone pusę sostinei centralizuotai tiekiamos šilumos, o elektros energijos - tiek, kad pakaktų aprūpinti apie 80 proc. Vilniaus namų ūkių. Jėgainė metines vilniečių išlaidas šilumai sumažins 13 mln., atliekų tvarkymui – 10 mln. eurų.

Sekant moderniausių Europos miestų centruose veikiančių jėgainių pavyzdžiais, Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bus įdiegti šiuolaikiniai dūmų valymo įrenginiai, kurie užtikrins visiškai saugią ir netaršią energijos gamybą. Užbaigus statybas, pagal pritaikytas aplinkosaugines bei energijos gamybos technologijas, Vilniaus kogeneracinė jėgainė bus viena moderniausių visoje Europoje.

Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje energijos gamybai bus naudojamos po rūšiavimo likusios netinkamos nei perdirbti, nei pakartotinai naudoti, bet turinčios energinę vertę komunalinės atliekos. Čia planuojama apdoroti iki 160 tūkst. tonų atliekų per metus, atkeliaujančių iš Vilniaus ir Utenos regionų. Toks kiekis atliekų nebepatektų į sąvartynus. Joje taip pats bus naudojami ir atsinaujinantys energijos šaltiniai – per metus elektros energijos ir šilumos gamybai planuojama panaudoti apie 400-450 tūkst. tonų biokuro. Vilniaus kogeneracinė jėgainė užtikrins Europos Komisijos keliamų Žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimą – sąvartynuose šalinti tik iki 5 proc. atliekų.

Skelbiama, kad jėgainės elektrinė galia sieks - apie 90 MW, šilumos gamybos - apie 230 MW. Šalies mastu Vilniaus kogeneracinė jėgainė prisidės ir prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės didinimo. Pradėjus veikti naujai biokurą ir atliekas kurui naudojančiai jėgainei, apie 20 proc. padidėtų vietinės elektros energijos gamyba iš vietinių ir atsinaujinančių energetikos išteklių.

Naujosios kogeneracinės jėgainės statybos metu bus sukurta apie 750 darbo vietų, o pastačius jėgainę – apie 100 nuolatinės darbo vietos.

Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybai pritaria ir Vilniaus miesto gyventojai. 2017 m. gruodį Vilniuje bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos gyventojų apklausos duomenimis, 72 proc. respondentų planus statyti šiuolaikišką atliekas kurui naudojančią jėgainę vertina palankiai.  

Taip pat skaitykite: Mokslininkai: Lietuvai per daug dviejų kogeneracinių jėgainių