2020 gegužės 29 d. penktadienis, 17:14
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Mokslininkai: Lietuvai per daug dviejų kogeneracinių jėgainių  1

2018-02-05 07:07
Mokslininkams jau kurį laiką kelia nerimą Lietuvos užmojis turėti dvi kogeneracines jėgaines. Kaip pastebi Vilniaus Universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) Geomokslų instituto doktorantas Justinas Kilpys, turėdama dvi atliekų deginimo gamyklas, mūsų šalis, norėdama patenkinti atliekų poreikį, turės neberūšiuoti šiukšlių. Toks sprendimas prieštarauja Europos komisijos kovos su klimato kaita strategijai ir žiedinės ekonomikos skatinimui.
nuotrauka
Turėdama dvi atliekų deginimo gamyklas, mūsų šalis, norėdama patenkinti atliekų poreikį, turės neberūšiuoti šiukšlių. Asociatyvi pexel.com nuotr.


Žiedinė ekonomika – atsinaujinanti sistema, kurioje neturėtų likti atliekų. Pasak J. Kilpio, privalome skatinti rūšiavimą tam, kad vėliau būtų galimybė medžiagas perdirbti. Tai reiškia, kad viskas, ką naudojame, turi būti kuriama taip, kad tarnautų kuo ilgiau, vėliau išardoma arba taisoma, perdirbama ir vėl naudojama.

Visos pasaulio šalys, išskyrus JAV, pasirašė Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, kuris valstybes įpareigoja mažinti atmosferos taršą ir užtikrinti, kad temperatūra Žemėje nepakiltų daugiau 2 °C lyginant su priešindustriniu laikotarpiu. Europos Sąjunga (ES) turi sudariusi savo klimato kaitos švelninimo strategiją ir yra išsikėlusi tikslą iki 2030 m. sumažinti CO2 emisijas 40 proc.

Sausio viduryje vykusio balsavimo metu ES taryba nusprendė, kad taršos mažinimas galėtų prasidėti nuo 2019 metų gegužės, o ne nuo 2021 metų, kaip buvo planuota anksčiau. Lietuva ir Malta buvo vienintelės šalys, kurios vetavo šį pasiūlymą. Lietuvos atstovai tokį savo sprendimą motyvavo augančia tarša žemės ūkio ir transporto sektoriuose bei papildomų taršos kvotų poreikiu.

„Mes turime sumažinti taršą bent 40 proc. iki 2030 m. Tačiau atspirties data, nuo kurios skaičiuojama šio rodiklio procentinė išraiška yra 1990-ieji. Prisiminkime, kad 1990–1992 metais sugriuvo ypač tarši Sovietų Sąjungos sukurta pramonė Lietuvoje. Todėl Lietuvoje taršos rodikliai tais metais sumažėjo beveik 60 proc. Taigi, mes savo klimato kaitos tikslus jau įgyvendinome 1992 metais. Ką darysime toliau?“, – klausia ekspertas.

Kiek pasiekėme kovoje su klimato kaita

Klimatas per 4 milijardus metų nuolat keitėsi dėl žemės orbitos parametrų kaitos ciklų, geologinių procesų, bet pokyčiai vykdavo tūkstantmečiais. Ledynmečiai ir po jų ateidavę šiltesni laikotarpiai neatsirasdavo staiga – procesai užtrukdavo tūkstančius metų.

„97 proc. mokslininkų teigia, kad šiuo metu klimatas keičiasi dėl žmonių veiklos. Mes kalbame apie pokyčius, kurie įvyko vos per 200 metų. Pati ryškiausia kaita vyko po Antrojo pasaulinio karo. Per visą Žemės geologinį laikotarpį nėra buvę, kad planetos vidutinė metinė temperatūra pasikeistų vienu laipsniu vos per du šimtmečius. Kokią įtaką 1 laipsnio pokytis daro planetai? Įsivaizduokime, ką reiškia vienas laipsnis žmogui, kurio kūno temperatūra staiga nuo 36,6 °C pakilo iki 37,6 °C“, – pastebi J. Kilpys.

Nors temperatūros pokytis neatrodo didelis, Žemė yra jautri sistema ir ji greitai keičiasi, todėl kiekvienam teks prisitaikyti ir gyventi jau kitokioje planetoje. Tačiau kaip sako J. Kilpys, kova su šia problema atveria ne tik naujus iššūkius, bet ir naujas galimybes.

Rūpindamiesi savimi, pasirūpinsite ir aplinka

Paryžiaus klimato kaitos susitarime numatytas tikslas sustabdyti atmosferos taršą taip, kad temperatūra nepakiltų daugiau nei dviem laipsniais. Tačiau planetos mastu dviejų laipsnių pokytis lems daug pasikeitimų, prie kurių teks prisitaikyti kiekvienam. Temperatūros kaita sukelia negrįžtamus procesus, gamtos reiškinius, dėl kurių augalai, gyvūnai ir visa aplinka bando prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.

Atliekų rūšiavimo ir ekologijos lyderiais laikomos Skandinavijos šalys. Pasak J. Kilpio, skandinavai labai intuityviai jaučia aplinką. Rūpinimasis gamta, rūšiavimas ir šiukšlių perdirbimas, važinėjimas dviračiais, dyzelinių automobilių keitimas elektromobiliais yra visiškai natūralūs sprendimai. Kita vertus, tai vertinga ir finansiškai. Jie pamatė nišą, kurios Rytų ir Pietų Europos šalys dar nelaiko ekonomiškai pelninga. Priimant šiuos sprendimus, nereikia investuoti milijonų į atliekų perdirbimo jėgainių statybas, o efektas dažnai būna dar didesnis.

Lietuvių mokamų mokesčių už komunalinių atliekų tvarkymą suma tiesiogiai priklauso nuo to, ar žmonės rūšiuoja, ar ne, nes rūšiuojant mažėja atliekų tvarkymo sąnaudos. Tai tampa proga užsidirbti, pavyzdžiui, į atliekų tvarkymo aikšteles pristačius kilogramą kartono, žmogus gali gauti 10 centų, už baltą popierių – 8 centus, ir pan.

Pasak J. Kilpio, atliekų rūšiavimas nėra vienintelis būdas sumažinti neigiamą poveikį aplinkai – yra ir kitų priemonių. Svarbu suvokti savo veiksmų pasekmes aplinkai, žinoti klimato kaitos pėdsaką ir išsiugdyti teigiamus įpročius, kurie gali būti labai naudingi sveikatai: dažniau važinėti dviračiu, riboti mėsos vartojimo kiekį, rinktis ekologiškus kūno higienos ir namų priežiūros produktus. Naudodami mažiau aplinkai pavojingų medžiagų, rūpinsimės ir savimi, ir gamta. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.

Linas
2018-04-22 08:42
Tokios mokslines isvados gali buti is Kauno verslininku finansuotos.

Darni plėtra

nuotrauka
2020-05-19 08:59
Aplinkos ministerija skyrė Kaunui beveik 4 milijonų eurų finansavimą iš Klimato kaitos programos. Ši suma bus paskirstyta 77 mieste veikiančioms įstaigoms, kurios atitiko Valstybės skelbto konkurso kriterijus. Lėšas numatyta investuoti į aplinkai draugiškų saulės elektrinių įrengimą ant visuomeninės...
nuotrauka
2020-05-07 13:51
Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos programos skyrė daugiau kaip 10 mln. eurų subsidijas atsinaujinantiems energijos ištekliams (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ir kt.) panaudoti visuomeniniuose ir įvairių socialinių grupių asmenims skirtuose gyvenamuosiuose pastatuose. Ši suma paski...
nuotrauka
2020-05-04 10:52
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, siekdama tapti efektyvesne, lankstesne, inovatyvius sprendimus taikančia valstybės institucija, startuoja su veiklos žalinimo iniciatyva. Institucijos ir jos darbuotojų pavyzdžiu bus siekiama darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo – neigiamo poveikio apli...
nuotrauka
2020-04-29 08:53
Aplinkos ministerija, siekdama mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus ir COVID-19 pandemijos ekonominius padarinius, sudarys lankstesnes sąlygas gyventojams įsigyti saulės elektrines.
nuotrauka
2020-04-21 13:44
Europos Sąjunga puikiai supranta, kad norint, jog gamintojai pereitų prie gamtą labiau tausojančių technologijų ar produktų, būtina ne vien juos spausti teisinėmis priemonėmis ar šviesti vartotojus. Būtina skatinti ir skiriant dideles investicijas į priemones, užtikrinančias žiedinės ekonomikos, tva...
nuotrauka
2020-04-21 10:01
Praeitą savaitę Aplinkos ministerija paskelbė skyrusi finansavimą dar penkioms centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms iš Klimato kaitos programos atsinaujinantiems energijos (saulės energijos) ištekliams panaudoti. Tarp gavusių finansavimą – AB „Šiaulių energija“ projektas „Saulės fotovoltinės jėgain...
nuotrauka
2020-04-20 09:20
Aplinkos ministerija skirs kompensacines išmokas individualių gyvenamųjų namų savininkams, keičiantiems iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiais įrenginiais.
nuotrauka
2020-04-17 08:48
Aplinkos ministerija skyrė finansavimą dar penkioms centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms iš Klimato kaitos programos atsinaujinantiems energijos (saulės energijos) ištekliams panaudoti.
nuotrauka
2020-04-14 07:18
Bendrovė „Ignitis gamyba“ Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (Kruonio HAE) pradeda įgyvendinti eksperimentinės ant vandens plūduriuojančios saulės jėgainės įrengimo pirkimą. Balandžio 9 d. buvo paskelbtas pirkimo konkursas dėl 60 kW plūduriuojančios saulės fotovoltinės elektrinės įrengimo darbų...
nuotrauka
2020-04-09 08:55
Keturiose iš penkių Lietuvos įmonių vis dar dominuoja linijinė ekonomika, paremta intensyviu žaliavų ir energijos naudojimu, o kartu generuojanti didelius atliekų kiekius. Nenutrūkstantis resursų poreikis kuria priklausomybę nuo jų importo, augina prekių ir paslaugų kainas vartotojui bei mažina Liet...
nuotrauka
2020-04-03 08:03
Panevėžio rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į UAB „DOMIMAKS“ prašymą, priėmė sprendimą pradėti rengti vėjo elektrinių išdėstymo specialųjį planą Panevėžio seniūnijoje, Molainių ir Šilagalio kaimuose.
nuotrauka
2020-03-20 13:35
Šiomis dienomis daugumai tenka pratintis prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų – didžiąją dalį laiko praleisti namuose. Nevykdami į darbą sutaupome laiko ir išlaidų kelionėms, tačiau ilgiau būdami namuose suvartojame ir daugiau energijos – elektros ir dujų. Tausojantis energijos vartojimas tampa labai a...
nuotrauka
2020-03-02 17:18
Europos Komisija įvertino Kauno pastangas darnaus judumo srityje. Kasmetiniuose Europos mobilumo savaitės (angl. European mobility week) apdovanojimuose tarp 36 nominantų iš viso Senojo žemyno Kauno miestas pateko į geriausiųjų trejetuką darnaus judumo planavimo kategorijoje. Dėl tarptautinio įverti...
nuotrauka
2020-03-02 09:56
Daugiau kaip pusę investicijų (1,4 mln. Eur) dešimčiai saulės elektrinių, kurias įrengs mūsų šalies įmonės Armėnijoje, Sakartvele, Mongolijoje, Moldovoje ir Nigerijoje, sudarys Lietuvos parama. Ji jau skirta iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos.
nuotrauka
2020-02-28 12:23
Pastaruoju metu Lietuvoje paviešintas ne vienas nusikaltimas prieš gamtą. Kilus vandens taršos skandalams išsiaiškinta apie ilgą laiką teršiamas Kuršių marias, Neryje rasta plastiko dalelių. Sunerimusi visuomenė ragina dar labiau tikrinti valstybėje veikiančias įmones, siekiant užtikrinti aplinkosau...
nuotrauka
2020-02-27 10:53
Devyni mėnesiai diskusijų ir trys projektinių pasiūlymų viešinimo procedūros vis atnaujinant rekomendacijų sąrašą – Vilniaus miesto savivaldybei pavyko įtikinti prekybos centro „Lidl“ statytojus reikšmingai pakoreguoti projektą tam, kad Nemenčinės plento pašonėje būtų išsaugotos dešimtys medžių, o p...
nuotrauka
2020-02-21 11:24
Senų baldų dalys, tuščios plastikinės pakuotės ar atliekų likučiai po remonto žiemos metu dažnai atsiduria gyventojų buitiniuose katiluose ar židiniuose. Nereikalingus daiktus tautiečiai degina tikėdami, kad taip tausos aplinką – sumažins atliekų kiekį, išvengs nelegalių sąvartynų. Tačiau ekspertai ...
nuotrauka
2020-02-18 15:49
Vasario 18 d., antradienį, Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ) šiluma paverstos pirmosios atliekos, o šilumos energija patiekta į Kauno miesto centrinio šildymo sistemą. Planuojama, kad KKJ vasario mėnesį Kaunui patieks 22600 MWh šiluminės energijos. Tai turėtų sudaryti apie 12% Kauno miesto vasari...
nuotrauka
2020-02-13 10:58
Per praėjusius metus Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) geologinės aplinkos taršos židinių duomenų bazė papildyta informacija dar apie 40 potencialių šios taršos židinių visoje šalyje ir dabar joje iš viso yra sukaupta duomenų apie 12,5 tūkst. tokių židinių.
nuotrauka
2020-02-13 10:38
Per vasario mėnesį sostinės „DĖK‘ui“ dalijimosi daiktais stotelių tinklą papildys dar 4 naujos stotelės, kuriose vilniečiai gali palikti gerus, nebenaudojamus daiktus. Pirmosios dvi naujos stotelės ką tik atidarytos Pilaitės prospekte ir Pramonės gatvėje, kiek vėliau šį mėnesį dar dvi atsiras Liepka...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra

nuotrauka

„Išjungti“ žmogui kenksmingus organizmus galima ir šviesos jungikliu?

Pastaruoju metu tam tikrais daiktais išmokome naudotis „be rankų“. Durų rankeną įmanoma nuspausti alkūne taip pat lengvai kaip ir įjungti šviesą, o pirkinių krepšelį prekybos centre – suimti...