2018 birželio 23 d. šeštadienis, 15:14
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Mokslininkai: Lietuvai per daug dviejų kogeneracinių jėgainių  1

2018-02-05 07:07
Mokslininkams jau kurį laiką kelia nerimą Lietuvos užmojis turėti dvi kogeneracines jėgaines. Kaip pastebi Vilniaus Universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) Geomokslų instituto doktorantas Justinas Kilpys, turėdama dvi atliekų deginimo gamyklas, mūsų šalis, norėdama patenkinti atliekų poreikį, turės neberūšiuoti šiukšlių. Toks sprendimas prieštarauja Europos komisijos kovos su klimato kaita strategijai ir žiedinės ekonomikos skatinimui.
nuotrauka
Turėdama dvi atliekų deginimo gamyklas, mūsų šalis, norėdama patenkinti atliekų poreikį, turės neberūšiuoti šiukšlių. Asociatyvi pexel.com nuotr.


Žiedinė ekonomika – atsinaujinanti sistema, kurioje neturėtų likti atliekų. Pasak J. Kilpio, privalome skatinti rūšiavimą tam, kad vėliau būtų galimybė medžiagas perdirbti. Tai reiškia, kad viskas, ką naudojame, turi būti kuriama taip, kad tarnautų kuo ilgiau, vėliau išardoma arba taisoma, perdirbama ir vėl naudojama.

Visos pasaulio šalys, išskyrus JAV, pasirašė Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, kuris valstybes įpareigoja mažinti atmosferos taršą ir užtikrinti, kad temperatūra Žemėje nepakiltų daugiau 2 °C lyginant su priešindustriniu laikotarpiu. Europos Sąjunga (ES) turi sudariusi savo klimato kaitos švelninimo strategiją ir yra išsikėlusi tikslą iki 2030 m. sumažinti CO2 emisijas 40 proc.

Sausio viduryje vykusio balsavimo metu ES taryba nusprendė, kad taršos mažinimas galėtų prasidėti nuo 2019 metų gegužės, o ne nuo 2021 metų, kaip buvo planuota anksčiau. Lietuva ir Malta buvo vienintelės šalys, kurios vetavo šį pasiūlymą. Lietuvos atstovai tokį savo sprendimą motyvavo augančia tarša žemės ūkio ir transporto sektoriuose bei papildomų taršos kvotų poreikiu.

„Mes turime sumažinti taršą bent 40 proc. iki 2030 m. Tačiau atspirties data, nuo kurios skaičiuojama šio rodiklio procentinė išraiška yra 1990-ieji. Prisiminkime, kad 1990–1992 metais sugriuvo ypač tarši Sovietų Sąjungos sukurta pramonė Lietuvoje. Todėl Lietuvoje taršos rodikliai tais metais sumažėjo beveik 60 proc. Taigi, mes savo klimato kaitos tikslus jau įgyvendinome 1992 metais. Ką darysime toliau?“, – klausia ekspertas.

Kiek pasiekėme kovoje su klimato kaita

Klimatas per 4 milijardus metų nuolat keitėsi dėl žemės orbitos parametrų kaitos ciklų, geologinių procesų, bet pokyčiai vykdavo tūkstantmečiais. Ledynmečiai ir po jų ateidavę šiltesni laikotarpiai neatsirasdavo staiga – procesai užtrukdavo tūkstančius metų.

„97 proc. mokslininkų teigia, kad šiuo metu klimatas keičiasi dėl žmonių veiklos. Mes kalbame apie pokyčius, kurie įvyko vos per 200 metų. Pati ryškiausia kaita vyko po Antrojo pasaulinio karo. Per visą Žemės geologinį laikotarpį nėra buvę, kad planetos vidutinė metinė temperatūra pasikeistų vienu laipsniu vos per du šimtmečius. Kokią įtaką 1 laipsnio pokytis daro planetai? Įsivaizduokime, ką reiškia vienas laipsnis žmogui, kurio kūno temperatūra staiga nuo 36,6 °C pakilo iki 37,6 °C“, – pastebi J. Kilpys.

Nors temperatūros pokytis neatrodo didelis, Žemė yra jautri sistema ir ji greitai keičiasi, todėl kiekvienam teks prisitaikyti ir gyventi jau kitokioje planetoje. Tačiau kaip sako J. Kilpys, kova su šia problema atveria ne tik naujus iššūkius, bet ir naujas galimybes.

Rūpindamiesi savimi, pasirūpinsite ir aplinka

Paryžiaus klimato kaitos susitarime numatytas tikslas sustabdyti atmosferos taršą taip, kad temperatūra nepakiltų daugiau nei dviem laipsniais. Tačiau planetos mastu dviejų laipsnių pokytis lems daug pasikeitimų, prie kurių teks prisitaikyti kiekvienam. Temperatūros kaita sukelia negrįžtamus procesus, gamtos reiškinius, dėl kurių augalai, gyvūnai ir visa aplinka bando prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.

Atliekų rūšiavimo ir ekologijos lyderiais laikomos Skandinavijos šalys. Pasak J. Kilpio, skandinavai labai intuityviai jaučia aplinką. Rūpinimasis gamta, rūšiavimas ir šiukšlių perdirbimas, važinėjimas dviračiais, dyzelinių automobilių keitimas elektromobiliais yra visiškai natūralūs sprendimai. Kita vertus, tai vertinga ir finansiškai. Jie pamatė nišą, kurios Rytų ir Pietų Europos šalys dar nelaiko ekonomiškai pelninga. Priimant šiuos sprendimus, nereikia investuoti milijonų į atliekų perdirbimo jėgainių statybas, o efektas dažnai būna dar didesnis.

Lietuvių mokamų mokesčių už komunalinių atliekų tvarkymą suma tiesiogiai priklauso nuo to, ar žmonės rūšiuoja, ar ne, nes rūšiuojant mažėja atliekų tvarkymo sąnaudos. Tai tampa proga užsidirbti, pavyzdžiui, į atliekų tvarkymo aikšteles pristačius kilogramą kartono, žmogus gali gauti 10 centų, už baltą popierių – 8 centus, ir pan.

Pasak J. Kilpio, atliekų rūšiavimas nėra vienintelis būdas sumažinti neigiamą poveikį aplinkai – yra ir kitų priemonių. Svarbu suvokti savo veiksmų pasekmes aplinkai, žinoti klimato kaitos pėdsaką ir išsiugdyti teigiamus įpročius, kurie gali būti labai naudingi sveikatai: dažniau važinėti dviračiu, riboti mėsos vartojimo kiekį, rinktis ekologiškus kūno higienos ir namų priežiūros produktus. Naudodami mažiau aplinkai pavojingų medžiagų, rūpinsimės ir savimi, ir gamta. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.

Linas
2018-04-22 08:42
Tokios mokslines isvados gali buti is Kauno verslininku finansuotos.

Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka
2018-06-19 11:32
Valstybės kontrolė skelbia, kad vykdant Viešųjų pastatų atnaujinimo programą, 2014–2017 m. nebuvo atnaujinta nė vieno pastato. Vėluojant vykdyti programą neužtikrinama, kad kiekvienais metais būtų atnaujinama mažiausiai 3 proc. šių pastatų. Vėluojama ir su kitomis programomis. Išimtis – daugiabučių ...
nuotrauka
2018-06-18 14:26
Palangoje ir Šventojoje apsilankęs unikalus namas ant ratų sulaukė gyventojų dėmesio ir susidomėjimo. Renginio dalyviai apžiūrėjo nematytą namo interjerą, kuris sukurtas iš įvairių nebenaudojamų, bet perdarytų ir atnaujintų daiktų. Lankytojai galėjo pasisemti naujų idėjų, kaip kūrybingai iš turimų r...
nuotrauka
2018-06-18 09:03
Valstybinė energetikos inspekcija (VEI) siūlo dviejų krypčių elektros energijos apskaitos prietaisus, skirtus suvartotai ir saulės elektrinių pagamintai elektros energijai apskaityti, įrengti, kai operatoriui sumokama įmoka už elektros įrenginių prijungimo paslaugą.
nuotrauka
2018-06-15 13:57
Pastaruoju metu tiek ES, tiek ir Lietuvoje pastebimas šilumos siurblių rinkos augimas. O tai ženkliai prisideda prie visos Europos tikslo stabdyti klimato kaitą. Pagal surinktus statistinius duomenis, jis stebimas ketvirtus metus iš eilės. Dėl palankių sąlygų statybų sektoriuje ir augančiu poreikiu ...
nuotrauka
2018-06-08 09:31
Gamintojų, importuotojų bei atliekų tvarkytojų atstovai tvirtina – globalūs pokyčiai ir įsisenėjusios bei nesprendžiamos sisteminės problemos Lietuvoje pakuočių tvarkymo sistemą atvedė į krizę, kurią gali išspręsti tik ryžtingi valdžios veiksmai, teisės aktų pokyčiai bei bendradarbiavimas su verslu....
nuotrauka
2018-06-05 10:33
Aplinkos ministerija kviečia visus birželio 5-ąją, Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, nenaudoti jokių vienkartinių plastiko gaminių ir taip prisidėti saugant mūsų planetą nuo taršos plastiku ir mažinant jo poveikį visoms ekologinėms sistemoms.
nuotrauka
2018-06-05 06:23
„Siemens“ ir „Northvolt“ paskelbė apie ketinimus bendradarbiauti plėtojant pažangias technologijas, kurios bus naudojamos gaminant aukštos kokybės ličio jonų baterijas. Pradiniame etape „Siemens“ numato skirti 10 mln. eurų vertės investiciją, o po kelerių metų, pradėjus veikti naujajai baterijų gamy...
nuotrauka
2018-06-01 11:08
Nors kaina išlieka pagrindiniu kriterijumi įmonėms renkantis elektros energijos tiekėją, tačiau jos reikšmė mažėja, o kitų veiksnių – auga. Per metus organizacijų, kurioms svarbu, kad jų įsigyjama elektra būtų pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, padaugėjo beveik dvigubai – iki 24 proc., rodo nepr...
nuotrauka
2018-05-23 14:50
Saulės jėgainių vystymo ir investicijų valdymo bendrovė „Sun Investment Group“ kartu su „E energijos“ grupe skirtingose Lenkijos vietovėse statys 43 saulės elektrines. Investicijos į šių saulės jėgainių statybas turėtų siekti apie 40 mln. Eur.
nuotrauka
2018-05-07 12:11
Vilniuje žalumos bus dar daugiau – šiemet mieste planuojama pasodinti per 5 tūkst. naujų medžių, daugiausiai – atnaujinamame Vingio parke. Šį pavasarį mieste sodinama apie 4360 naujų medžių, o rudenį – dar apie 650.
nuotrauka
2018-05-03 11:06
Tauragės viešojo transporto parką papildys trys nauji elektriniai autobusai, kuriuos įsigyti leis skiriamos Europos Sąjungos fondų investicijos. Susisiekimo ministro Roko Masiulio įsakymu Tauragės savivaldybei šiam tikslui skirta beveik 680 tūkst. eurų ES Sanglaudos fondo lėšų, dar apie 120 tūkst. e...
nuotrauka
2018-05-02 12:36
Apskrita automobilių padangų forma nulėmė, kad atitarnavusios pagal paskirtį, šios imamos naudoti kitais, visiškai su automobilio riedėjimu nesusijusiais tikslais. Tačiau dažnas nesusimąsto, kad interjere ar eksterjere naudoti padangas nevalia – tai yra kenksminga atlieka, kuria būtina atsikratyti.
nuotrauka
2018-04-30 15:14
Sena įranga, ypač smulkūs elektroniniai prietaisai, kartais dar išmetami į komunalinių atliekų konteinerius ir nepatenka pas atliekų tvarkytojus. Tačiau daugelis prietaisų, įskaitant sodo ir daržo įrankius, gali būti pakartotinai panaudojami, ypač, kai jiems tereikia smulkaus remonto.
nuotrauka
2018-04-27 12:18
Daugėjant norinčiųjų savo reikmėms skirtą elektros energiją gaminti saulės elektrinėse, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (VEI) informuoja, jog saulės elektrinių įrengimą būtina patikėti kvalifikuotiems specialistams.
nuotrauka
2018-04-17 10:00
Prekybos tinklas „Maxima“ atnaujina parduotuvių šildymo, vėdinimo, vėsinimo bei elektros sistemas, jas pakeisdamas į aplinką ir gamtos išteklius tausojančius sprendimus. Įmonė kasmet vis daugiau sutaupo šilumos energijos, kuri yra atgaunama iš naudojamų šiuolaikiškų šaldymo įrenginių. Aktyviai diegi...
nuotrauka
2018-04-05 13:42
Remiantis statistika, per 2010–2017-uosius dėl didelio masto tanklaivių avarijų į vandenyną pateko 47 tūkst. tonų naftos produktų. Nors tanklaivių avarijos, kurių metu į vandenyną išliejamas didžiulis kiekis naftos, sulaukia daugiausia medijos dėmesio, kasdien mūsų naudojamas antžeminis transportas,...
nuotrauka
2018-04-04 13:30
Jau antrus metus elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) analizuoja verslo klientų elektros energijos vartojimą ir pateikia individualias rekomendacijas, kaip šie galėtų sutaupyti, pasirinkę palankesnį tarifo planą. 631 įmonė, atsižvelgusi į patarimus ir nemokamai...
nuotrauka
2018-04-04 12:39
Lvovo, Geležinio Vilko bei Linkmenų gatvių sankirtoje esanti 5 hektarų nenaudojama teritorija jau šiais metais pradės virsti į būsimą Vilniaus japonišką sodą. Vakar Vilniaus savivaldybėje su visuomene viešai aptartas sodas taps ne tik išskirtine erdve norintiems pasimėgauti gamta pačiame miesto cent...
nuotrauka
2018-04-04 08:57
Šiandien Gruzijoje oficialiai pabaigiamas įgyvendinti projektas, kurio pagrindinis tikslas – perduodant Lietuvos patirtį ir žinias, skatinti saulės energetikos vystymąsi Gruzijoje. Projektas finansuotas Aplinkos ministerijos Klimato kaitos specialiosios programos bei saulės energetikos įmonės „Saulė...
nuotrauka
2018-03-28 10:32
Elektromobilizmo idėjos pasaulyje kelią skinasi sparčiai – kasmet nuosekliai didėja elektromobilių pardavimo apimtys ir jų šalinininkų skaičius. Sparčiau nei tai vyksta Lietuvoje. Pirmasis elektromobilis mūsų šalyje buvo įregistruotas prieš beveik septynerius su puse metų. Kovo pradžioje, „Regitros“...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka

Švarus oras – visoms pramonės šakoms

Danų įmonė JKF POLSKA jau daugiau nei 60 metų nuosekliai didina savo indėlį į geresnės aplinkos kūrimą visame pasaulyje. Iš galvanizuoto metalo lakštų ir nerūdijančio plieno filtrus, separat...
nuotrauka

Neįtikėtinų produktų istoriją rankomis kuria nedidelių dirbtuvėlių meistrai

Grynas varis, amerikietiškas riešutmedis, ypač stiprus betono mišinys ir rankų darbas. Tokios yra sudėtinės dalys gaminių, kurie idealiai tinka aukščiausios klasės verslo dovanoms.