Brangstančios žaliavos didina spaudimą verslui

„Coface“ vertinimu, kariniai veiksmai Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje išaugino tiekimo grandinių sutrikimų riziką ir paskatino žaliavų kainų kilimą. Nafta pabrango daugiau kaip 50 proc., gamtinės dujos – beveik 100 proc., o kviečių kainos per metus išaugo 40 proc.

Šie pokyčiai didina infliacijos grėsmę ir skatina centrinius bankus laikytis griežtesnės pinigų politikos. JAV federalinio rezervo sistema (FED) ir Europos Centrinis Bankas (ECB) pagrindines palūkanų normas padidino 25 baziniais punktais. Nuo vasario pabaigos ilgalaikės palūkanų normos daugumoje pagrindinių valiutų zonų pakilo daugiau kaip 100 bazinių punktų.

Didesnės palūkanos brangina paskolas ir investicijų finansavimą, todėl įmonėms tampa sunkiau įgyvendinti plėtros planus, o valstybėms – finansuoti savo įsipareigojimus.

Pasaulio ekonomikos augimas lėtės

Nepaisant didėjančios įtampos, pasaulio ekonomika kol kas išlieka atspari. Ją palaiko investicijos į dirbtinį intelektą (DI) ir jų skatinamas turto vertės augimas, prisidedantis prie vartojimo. 

Vis dėlto „Coface“ prognozuoja, kad 2026 m. pasaulio ekonomika augs 2,5 proc., palyginti su 2,8 proc. 2025 m. 2027 m. augimas turėtų siekti 2,6 proc. Bendrovės vertinimu, konfliktas Artimuosiuose Rytuose pasaulio ekonomikos augimą 2026 ir 2027 m. sumažins 0,5 procentinio punkto.

„Užsitęsęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose vėl didina naujo pasaulinio infliacijos šoko riziką. Didėjančios energijos, žaliavų ir transporto sąnaudos verčia centrinius bankus toliau laikytis griežtos pinigų politikos, o tai vis labiau apsunkina pažeidžiamiausių vyriausybių ir įmonių padėtį“, – teigia „Coface“ vyriausiasis ekonomistas Jean-Christophe Caffet.

Pablogėjo trijų šalių ir 12 sektorių rizikos vertinimai

Dėl geopolitinės įtampos „Coface“ pablogino trijų šalių rizikos vertinimus, o keturių – pagerino. Iš 20 įvertintų ekonomikos sektorių rizikos padidėjo 12, o sumažėjo 8.

Didesnių iššūkių patiria Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybės. Saudo Arabijos rizikos vertinimas pablogintas nuo A3 iki A4 dėl išpuolių prieš energetikos infrastruktūrą ir eksporto maršrutus. Jungtinių Arabų Emyratų vertinimas sumažintas nuo A2 iki A3, o Kataro – nuo A3 iki A4. Šių šalių pažeidžiamumą didina priklausomybė nuo laivybos per Hormūzo sąsiaurį.

Rizikos vertinimas pablogintas ir žemės ūkio bei maisto sektoriuje šešiose šalyse. Prancūzijoje, Austrijoje ir Lenkijoje tam įtakos turėjo ekstremalios 2026 m. vasaros oro sąlygos. Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Saudo Arabijoje svarbiausia problema išlieka priklausomybė nuo maisto importo, o Argentinoje – didelės sąnaudos, sumažėjusios pelno maržos ir žemės ūkio įmonių bankrotai.

Lietuva – tarp sparčiausiai augančių ES ekonomikų

Vidurio ir Rytų Europos (VRE) ekonomikos augimą palaiko stiprėjanti Vokietijos ekonominė veikla, eksportas ir investicijos. 2026 m. antrąjį ketvirtį daugumoje regiono šalių paspartėjo prekių eksporto augimas, didėjo ir importas iš Vokietijos.

Regiono plėtrai taip pat svarbios pagal ES programą SAFE remiamos išlaidos gynybai bei dvejopos paskirties projektams ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšomis finansuojamos infrastruktūros investicijos.

Antrąjį ketvirtį investicijos prisidėjo prie Lenkijos, Slovėnijos ir Lietuvos ekonomikos augimo. Šios šalys tuo laikotarpiu buvo tarp sparčiausiai augusių ES ekonomikų. Tikimasi, kad Europos finansavimo priemonių poveikis regiono ekonomikai išliks bent iki 2027 m. pradžios.

Tačiau augimo perspektyvas temdo infliacija. Lenkijos centrinis bankas nebesvarsto galimybės mažinti palūkanų normų, Vengrijos centrinis bankas pristabdė jų mažinimą, o Čekijos centrinis bankas įspėja apie galimą palūkanų didinimą. Papildomą spaudimą regionui daro ir ECB sprendimai.

Skirtinguose regionuose – nevienodos ekonomikos perspektyvos

JAV ekonomiką palaiko namų ūkių vartojimas, investicijos į DI ir darbo rinka, kurioje nedarbo lygis siekia 4 proc. Europoje rezultatai šiek tiek pranoksta lūkesčius, ypač dėl Vokietijos ir Ispanijos atsparumo, tačiau Prancūzijos viešųjų finansų tvarumas išlieka problema.

Azijoje sparčiai auga Vietnamas – 8,4 proc. – ir Indija – 7,5 proc. Jų plėtrą skatina infrastruktūros investicijos ir su DI susijusios technologijos. Tuo metu Kinijoje silpnėja vidaus paklausa, o Tailando ir Filipinų ekonomikoms spaudimą daro brangstanti energija.

Afrikoje ir Lotynų Amerikoje viena pagrindinių rizikų išlieka užsitęsusi infliacija. Ją skatina maisto produktų ir energijos kainų augimas, kurį dar labiau gali sustiprinti El Ninjo (šiltoji gamtinio ciklo, vadinamo ENSO (El Ninjo–Pietų osciliacija), fazė) reiškinys.