Ekonomika

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam Vyriausybės nutarimo pakeitimui, kuriuo detalizuojama nacionalinio plėtros banko (NPB) ILTE laikinai laisvų lėšų naudojimo tvarka ir nustatomi aiškūs principai fondų lėšų skyrimui NPB įstatiniam kapitalui didinti. Šie sprendimai s...

Būstas Vilniuje šiandien yra brangiausias Baltijos šalyse – 2024 m. Lietuvos sostinės būsto kainos ne tik aplenkė Rygą bei Taliną, bet ir tapo viena aiškiausių Lietuvos ekonominės lyderystės iliustracijų, rodo „Eurostat” duomenys. Kodėl Vilnius išsiveržė į priekį ir kokias tenden...

Spalio 15-ąją Lietuvoje baigsis viena svarbi ekonominių santykių era – nustos galioti dvišalės investicijų skatinimo ir apsaugos sutartys su Rusija ir Baltarusija. Šie dokumentai daugiau nei du dešimtmečius reguliavo ne tik investuotojų interesų apsaugos mechanizmus, tačiau ir ta...

Lietuvoje vidurinė klasė dažnai apibūdinama kaip „nei turtingi, nei vargšai“ – neuždirbantys tiek, kad galėtų nevaržomai skolintis ar investuoti, tačiau jau per daug, kad gautų socialines išmokas. Didžiausią mokesčių naštą nešanti grupė neturi užtikrinto saugumo – nei dėl būsto, nei dėl santaupų.

Praėję metai šalies statybų sektoriui buvo sėkmingi – dauguma įmonių didino apyvartas, pavyko uždirbti didesnį pelną. Ekonomikos augimas, stabilumas pasaulinėse žaliavų rinkose ir atsparumas geopolitinėms įtampoms lėmė statybos sektoriaus augimą, teigia sektoriaus įmonių pateiktas finansines ataskai...

Lietuvos ekonomikos augimas tęsiasi. 2025 m. antrąjį ketvirtį pardavimai didėjo daugelyje svarbiausių sektorių – tiek prekybos, tiek paslaugų, tiek pramonės, tiek statybos. Didėsiantis vartojimas, gausėsiančios investicijos ir palengva tvirtėsianti užsienio paklausa leidžia tikėtis, kad Lietuvos ek...

Lietuva pasiekė istorines aukštumas atsinaujinančios energetikos srityje – šių metų birželį net 80 proc. visos šalyje suvartotos elektros buvo pagaminta iš saulės, vėjo ir vandens. Spartus atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) augimas mažina priklausomybę nuo importo, stiprina šalies prekybos bal...

Pasibaigusi Seimo pavasario sesija buvo kupina kontrastų, o Parlamento priimti įstatymai palieka dvejopą įspūdį. Viena vertus, buvo daromi pažangūs sprendimai, modernizuojantys ir stiprinantys mūsų ekonomiką. Bet kartu netrūko pokyčių, kurie visas geras pastangas vienu ypu gali nubraukti.

Ketvirtadienį Seime svarstant pelno mokesčio tarifo didinimą iki 17 proc., Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva sako, kad politikai neatsižvelgė į ekonomistų bei verslo raginimus išmintingai atsverti vykstantį kapitalo nutekėjimą iš Lietuvos.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka šiemet demonstruoja įspūdingą gyvybingumą – per pirmus keturis šių metų mėnesius fiksuojamas NT įsigijimo sandorių aktyvumo šuolis, o būsto kainos vėl pradėjo kopti į viršų. Jei šios tendencijos tęsis – šiais metais gali būti šturmuojamos Lietuvos gyvenamojo b...

Yra daug svarių argumentų už skaitmeninio euro įvedimą. Visus juos, mano manymu, sieja vienas pagrindinis principas – siekis sustiprinti Europos strateginę autonomiją. Šiandien norėčiau panagrinėti, kaip strateginė autonomija pasireiškia praktiškai, vykdant kasdienius mokėjimus, aptardamas itin svar...

Baltijos šalių gyventojams būstas reiškia ne tik vietą gyventi – tai ir finansinio stabilumo ir gyvenimo kokybės atspindys. Visgi didžiausią pasitenkinimą savo gyvenamąja vieta jaučia Lietuvos gyventojai. Net 55 proc. apklaustų Lietuvos žmonių nurodė esantys patenkinti savo būstu – tai gerokai daugi...

Įmonių valdybos šiemet ypač daug dėmesio skiria geopolitiniams įvykiams. Per EY neseniai atliktą kokybinį tyrimą tai akcentavo viso EMEIA regiono (Europos, Artimųjų Rytų, Indijos ir Afrikos) verslai. Tuo pačiu valdybų nariai sutinka, jog tvarumo strategija yra būdas prisitaikyti prie kintančių geopo...

Baltijos šalių paskolų rinka 2025 metus pradėjo su teigiamais pokyčiais: tiek būsto, tiek verslo paskolų segmentuose matome augimą, kurį skatina Europos Centrinio Banko (ECB) bazinių palūkanų mažinimo politika. Tačiau nors skolinimosi apimtys auga, išlieka svarbios rizikos, kurios gali lemti ateitie...

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) pavasario Seimo sesijoje teiks eilę įstatymų pakeitimų, kurie sumažins administracinius suvaržymus, paskatins investicijas ir prisidės prie spartesnio ekonomikos augimo. Daug dėmesio skiriama ir administracinės bei biurokratinės naštos mažinimui.

Lietuvos ekonomika dar kartą pademonstravo atsparumą ir didelį lankstumą. Kaip rodo Valstybės duomenų agentūros (VDA) paskelbtas pirmasis šalies BVP įvertis, 2024 m. Lietuvos ekonomika paaugo 2,6 proc., kai tuo tarpu visai ES ekonomikai buvo numatomas 0,9 proc. augimas (Europos Komisijos prognozė). ...

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. trijų ketvirčių Lietuvos eksportas sumažėjo 6%, lyginant su tuo pačiu 2023 m. laikotarpiu ir siekė 28,2 mlrd. Eur, o importas sumažėjo 7,5% iki 31,3 mlrd. Eur. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 3,1 mlrd. Eur ir buvo penktadaliu mažesnis nei p...