Aštuonis mėnesius tvyrojusi įtampa dėl Kretingos rajono savivaldybės įmonei „Kretingos vandenys“ grėsusios beveik 386 tūkst. eurų baudos, galėjusios sutrikdyti veiklą įmonės, kurios vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis naudojasi apie 12 tūkst. vartotojų, – atslūgo: šių metų gegužės 8 d. Vilniaus apygardos teismas panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 metų rugsėjo 4 d. įsakymą, pagal kurį 385 tūkst. 840,27 eurų „Kretingos vandenys“ būtų netekę dėl to, kad, įvykdžius Salantų miesto ir Vydmantų gyvenvietės vandens ir nuotekų ūkio plėtros projektus, prie naujai nutiestų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų neprisijungė projekte suplanuotas gyventojų skaičius.
Asociatyvi Kretingos rajono laikraščio „Pajūrio naujienos“ (archyvo) nuotr.
Projektas buvo vykdomas Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos skatinimo veiksmų programos (apie 90 proc.) ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Vykdant projektą buvo nutiesta 13,314 km vandentiekio ir 14,138 km nuotekų tinklų, pastatyti 2 vandens gerinimo įrenginiai, rekonstruoti 3 nuotekų valymo įrenginiai, įsigyta 1 transporto priemonė dumblui vežti ir suteikta galimybė prie vandentiekio tinklų prisijungti 960 gyventojams (320 būstų), o prie nuotekų tinklų – 987 gyventojams (330 būstų). Pabaigus projektą 2014 m. gegužės 12 d. prie naujų vandentiekio tinklų buvo prisijungę 489 gyventojai (163 būstai), prie nuotekų – 600 gyventojų (200 būstų). 2017 metų sausį „Kretingos vandenys“ savo atskaitoje, pateiktoje Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA), nurodė jau gerokai didesnį prisijungimų skaičių: prie vandentiekio atitinkamai 667 ir prie nuotekų surinkimo – 812. Pagal projekto sąlygas, jeigu planuotas prisijungimų skaičius įvykdomas 90 proc., yra pripažįstama, kad projektas įvykdytas be pažeidimų. „Kretingos vandenys“, pagal paskutinius duomenis, leistiną neprisijungusių 10 proc. rodiklį viršijo vos 0,56 proc., todėl teismas pripažino, kad toks pažeidimas yra mažareikšmis (praktiškai yra neprijungti vos 5 gyventojai, t. y. 1,72 būsto).
„Kretingos vandenys“ yra ne vienintelė ūkį tvarkanti respublikos įmonė, kuri dėl prie naujų tinklų (nutiestų už ES paramos ir valstybės lėšas) nesijungiančių gyventojų gavo vienokio ar kitokio dydžio (priklausomai nuo įvykdytų projektų vertės, suplanuotų ir nepadarytų prisijungimų) baudas. Tokių įmonių šalyje – 21, tik „Kretingos vandenims“ pirmiems pavyko laimėti bylą dėl šimtatūkstantinės baudos ir jos nemokėti.
Bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorius Gediminas Valinevičius teigė, jog tyrimą dėl naujų vartotojų prisijungimo inicijavo ne ES, o Lietuvos institucijos. „Su ES atsiskaityta, projektas užbaigtas, bet patys lietuviai viens kitą smaugiam“, – sakė jis. Direktorius pasakojo, jog APVA taikos sutartimi buvo sutarusi su Finansų ministerija, kad terminas projektuose nustatytam naujų vartotojų pajungimui būtų pratęstas 2 metams, tačiau maždaug prieš mėnesį Finansų ministerija pranešė, jog taikos sutartis negalios. „Mūsų atveju gerai, kad pažeidimas buvo mažareikšmis ir teismas tą pripažino“, – palengvėjimo neslėpė „Kretingos vandenų“ vadovas.
Bendrovės „Kretingos vandenų“ medžiagoje teismui tvirtinama, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios nebuvo įvykdyta projektinė užduotis, yra ta, kad nėra teisės aktų, kurie įpareigotų gyventojus jų valdomus namų ūkius prijungti prie geriamojo vandens tinklų, nutiestų iki tokių asmenų turto ribos. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą individualiai išgaunantys geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkantys nuotekas asmenys neturi pareigos prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų, kai jų vandens išgavimas ir nuotekų tvarkymas atitinka nustatytus reikalavimus. Projektų įgyvendinimą taip pat sunkina per jų vykdymo laikotarpį įvykę neplanuoti pokyčiai, tokie, kaip antai: žmonės miršta, išvyksta, ir būstai tampa negyvenamais, dalis gyventojų įsirengia nuosavus geriamojo vandens gręžinius. Nepaisant atsiradusios galimybės prijungti savo būstą prie centralizuotų nuotekų šalinimo tinklų dalis būstuose sanitarinių mazgų neturinčių gyventojų atsisako juos įsirengti. Ir šiuo atveju griežtos įstatyminės prievolės jiems nėra.
Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, jog reikalavimas grąžinti dalį – beveik 386 tūkst. eurų – Salantų ir Vydmantų vandens ūkio plėtros projektams išleistų lėšų apsunkintų įmonės „Kretingos vandenys“ veiklą arba išvis ją sustabdytų, taip būtų pažeistas ir visuomenės viešasis interesas. „Logiškai ir teisiškai bylą turėjome laimėti, bet tuo užtikrinti nebuvome vien dėl tarpinstitucinio nesusikalbėjimo valstybėje“, – tarė G. Valinevičius, pripažinęs, jog šimtatūkstantinę baudą galiausiai būtų sumokėję įmonės paslaugų vartotojai. „Kretingos vandenys“ bylinėjosi daugiau negu pusmetį. Įmonei padėjo Lietuvos vandens tiekėjų asociacija. Direktorius dėkingas ir įmonės darbuotojams. „Mūsų įmonės specialistai daug padarė, kad teismo sprendimas įmonei būtų teigiamas“, – sakė jis.
Lazdijuose vykstanti Vytauto gatvės rekonstrukcija trunka ilgiau, nei planuota. Dėl papildomo sprendinių derinimo prie bažnyčios esančioje atkarpoje darbai užsitęsė, tačiau rangovas iki gruodžio ketina dirbti visu pajėgumu. Vėliau statybos bus tęsiamos, kai leis oro sąlygos.
Kretingos rajone įgyvendinami keli infrastruktūros atnaujinimo projektai. Pradėta Vydmantų gimnazijos stadiono rekonstrukcija, parinktas rangovas Kretingos Geležinkelio gatvei tvarkyti, o dar vieno lopšelio-darželio laukia kapitalinis remontas. Bendra šių projektų vertė siekia daugiau kaip 4,7 mln. ...
Taurų kaime (Tauragės rajonas) atnaujinta Ežeruonos gatvė – buvusi žvyruota važiuojamoji dalis pakeista asfaltu, įrengti šaligatviai, lietaus nuotekų tinklai ir LED apšvietimas. Daugiau kaip pusės milijono eurų vertės projektas apėmė ne tik gatvės infrastruktūros atnaujinimą, bet ir aplinkos sutvark...
Onuškio istorinis centras ruošiasi permainoms – už 500 tūkst. eurų bus atnaujinta Kipro Petrausko aikštė, o kartu siekiama sugrąžinti ir miestelio turgaus tradiciją. Trakų rajono savivaldybė jau pasirašė rangos darbų sutartį, todėl projektas pereina į įgyvendinimo etapą.
Kauno Aleksotas tampa viena didžiausių sporto infrastruktūros plėtros teritorijų mieste. Čia ne tik statoma futbolo ir regbio arena, bet ir rengiamasi įgyvendinti 16,33 mln. eurų vertės projektą – Ekstremalaus sporto centrą, kuriame vietos atsiras riedlentininkams, paspirtukininkams, parkūro ir kitų...
Pilaitėje iškils keturių aukštų priestatas, o atnaujintame sveikatos priežiūros centre atsiras ne tik daugiau gydytojų kabinetų, bet ir vaikų reabilitacijos bei psichikos sveikatos paslaugos. 6,4 mln. eurų vertės rekonstrukcijos darbus atliks bendrovė „Jungtiniai projektai“.
Savivaldybėms numatoma skirti milijonines paskolas, kurios padės įgyvendinti ES fondų finansuojamus projektus ir plėtoti vietos infrastruktūrą. Prienų rajono ir Kretingos rajono savivaldybėms iš viso planuojama perskolinti iki 2,77 mln. eurų.
Šalia Ignalinos atominės elektrinės (IAE) ir buvusio karinio miestelio numatyta teritorija gali tapti nauju pramonės traukos centru. Vyriausybė pritarė siūlymui Visagine steigti daugiau kaip 223 ha laisvąją ekonominę zoną (LEZ), kurioje tikimasi pritraukti iki 411,6 mln. eurų investicijų ir sudaryti...
Vilniaus darželių plėtra įgauna pagreitį – Jeruzalėje dar šiemet prasidės 9,27 mln. eurų vertės naujo lopšelio-darželio statybos. Rangovu pasirinkta UAB „Skanto“, o 2700 kv. m pastate numatytos aštuonios grupės ir 160 vietų vaikams.
Klaipėdoje statomo futbolo maniežo statybos pasiekė vieną ryškiausių etapų – pradėtas kelti kupolas, kurio aukštis kartu su atramine sienele sieks apie 25 metrus. Maždaug 3 mln. eurų vertės projektas turėtų suteikti galimybę futbolininkams treniruotis ir varžytis ištisus metus, nepriklausomai nuo or...
Pirkimai, kuriuose pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas, pasikartojantys sandoriai ir statybos darbų sutarčių vertės augimas jau po konkurso – tokias galimas korupcijos rizikas Šilalės, Šilutės ir Visagino savivaldybėse nustatė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tarnybos vertinimu, tokia praktika g...
Klaipėdos centre esanti dalis „Klaipėdos energijos“ gamybinės teritorijos gali virsti nauja viešąja erdve su sporto ir kultūros centru, biurais bei gyventojų aptarnavimo patalpomis. Miesto savivaldybė ir bendrovė susitarė bendradarbiauti rengiant teritorijos konversijos sprendinius.
Kaune statomas Santakos tiltas pereina į baigiamąjį etapą – ant 6,5 tūkst. tonų sveriančios plieninės perdangos bus paklota beveik 2 000 tonų asfalto. Jei darbai vyks pagal planą, 417 metrų ilgio tiltu eismas bus atvertas iki šių metų pabaigos.
Prieš Vėlines artimųjų kapų paiešką galima gerokai palengvinti – Kaišiadorių rajone veikianti skaitmeninė sistema „Cemety“ leidžia internetu rasti kapavietės vietą, peržiūrėti nuotraukas ir pasinaudoti navigacijos nuoroda.
Nuo gamtinių parkų iki mažų gyvenamųjų rajonų skverų – Vilniuje šiemet atnaujinta 10 viešųjų erdvių, o dar penkių projektų darbus planuojama užbaigti iki metų pabaigos. Tarp didžiausių pokyčių – sutvarkyti Jeruzalės ir Jomanto parkai, naujos sporto bei poilsio zonos, o artimiausiais mėnesiais sostin...
Klaipėdos Atgimimo aikštės rekonstrukcija pereina į kitą etapą – įrengiama lietaus vandens surinkimo sistema, o atsisakius požeminės automobilių stovėjimo aikštelės tikslinami ir pačios erdvės projektiniai sprendiniai. Už 6 mln. eurų vykdomus darbus planuojama baigti iki 2027 m. pavasario pabaigos.
Gariūnų išvažiavimas į magistralinį kelią A1 yra vienas iš sostinės transporto sistemos siaurųjų taškų, kuriame piko metu stringa dideli transporto srautai. Vilniaus miesto savivaldybė pradeda beveik 3,5 mln. eurų vertės darbus, kuriais siekiama pagerinti eismo sąlygas ir padidinti jungties pralaidu...
Gargždų laukia vizualinis ir funkcinis šokas – miesto širdis netrukus bus perplanuota iš pagrindų, o pirmieji infrastruktūriniai potėpiai jau užfiksuoti teisiniuose dokumentuose. Svarbios atkarpos rekonstrukcija taps neatsiejama didžiojo Gargždų centrinės dalies pertvarkymo plano dalimi, garantuosia...
Susidėvėję Kauno laiptai tampa miesto infrastruktūros atnaujinimo prioritetu – per pastaruosius penkerius metus jų remontui skirta 5 mln. eurų. Tvarkomos ne tik pakopos ir turėklai, bet ir apšvietimas, poilsio vietos bei pėsčiųjų jungtys tarp skirtingų miesto rajonų.
Vilniaus Valakampių 1-ajame paplūdimyje planuojama spręsti vienas opiausių lankytojų problemas – higienos patogumų trūkumą, nusidėvėjusią infrastruktūrą ir nepatogų sporto erdvių išdėstymą. Tačiau didelių urbanistinių pertvarkų nebus: atnaujinimo koncepcijoje numatyta išsaugoti natūralų kraštovaizdį...
| www.julija.eu