Atsižvelgiant į naujausias hidrometeorologines prognozes bei kitus stebėsenos duomenis, nuo vasario 28 d. savivaldybėms rekomenduojama pradėti smėlio ar žvyro barstymą ant vandens telkinių, pirmiausia upių, ledo dangos. Šios priemonės tikslas – susilpninti ledą ir sumažinti staigaus sangrūdų susidarymo bei lokalių patvankų riziką.

Ledo silpninimo darbai – tiksliniai ir koordinuoti

NKVC pabrėžia, kad prevencinės priemonės turi būti taikomos atsakingai ir tiksliai įvertinus konkrečią situaciją. Smėlio ar žvyro barstymas turėtų būti vykdomas tose vietose, kur ledo danga yra ploniausia arba jau yra susiformavusių properšų. Tokia taktika leidžia pasiekti didžiausią efektą mažiausiomis sąnaudomis ir išvengti perteklinio poveikio aplinkai.

Taip pat rekomenduojama darbus organizuoti kryptimi iš žemupio į aukštupį, siekiant užtikrinti nuoseklų ledo ardymą ir sumažinti galimų sangrūdų formavimosi tikimybę. Ypač svarbu vengti perteklinio barstymo dideliais kiekiais ilguose upių ruožuose – prevencija turi būti koncentruojama didžiausios potvynio rizikos zonose, kurios savivaldybėms jau yra pažymėtos specialiuose žemėlapiuose.

Akcentuojama, kad visos taikomos priemonės vertinamos kompleksiškai, įvertinant ne tik jų lokalų poveikį, bet ir bendrą efektą šalies mastu. Tokia koordinuota strategija leidžia išvengti situacijų, kai vienoje teritorijoje taikomi sprendimai neigiamai paveiktų kitų regionų hidrologinę situaciją.

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir pasirengimo stiprinimas

NKVC kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas bei kitomis atsakingomis institucijomis palaiko nuolatinį ryšį su savivaldybėmis ir koordinuoja pasirengimo veiksmus. Vasario 27 d. tarpinstitucinė komanda lankysis Kauno rajono savivaldybė, kur su Kauno miesto, Kauno rajono, Jonavos, Kėdainių, Šakių ir Ukmergės rajonų savivaldybių vadovais aptars pasirengimą galimam potvyniui, rizikų vertinimą bei operatyvinių pajėgų mobilizavimo klausimus. Kitą savaitę taip pat numatytas vizitas į Šilutės rajono savivaldybė, kuri tradiciškai patenka į didesnės potvynio rizikos teritorijas.

Vasario 25 d. Vyriausybės pasitarime protokoliniu sprendimu patvirtintas Valstybinis potvynio rizikos valdymo (reagavimo) priemonių planas įtvirtina vieningą reagavimo sistemą visoje šalyje. Dokumente nustatyta aiški institucijų, savivaldybių ir tarnybų atsakomybė, veiksmų seka bei koordinavimo mechanizmai. Tai sudaro prielaidas efektyviau apsaugoti gyventojus, kritinę infrastruktūrą ir užtikrinti operatyvų reagavimą potvynio grėsmės atveju.

Patvirtintas planas taip pat leidžia suderinti jau vykdomas ir planuojamas prevencines priemones, konsoliduoti valstybės pajėgas ir sumažinti galimas potvynių pasekmes tiek lokaliu, tiek nacionaliniu mastu. NKVC pažymi, kad rekomendacijos bus nuolat atnaujinamos, atsižvelgiant į besikeičiančią hidrometeorologinę situaciją ir naujausius duomenis.