Dažniausiai pastatuose sutinkamas juodasis pelėsis, kurio skirtingų rūšių skaičiuojama daugiau nei pusšimtis. Šio pelėsio skleidžiamų mikotoksinų poveikis gali sukelti alergines reakcijas, kvėpavimo takų ir kitas sveikatos problemas. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra kosulys, čiaudulys, akių dirginimas, alerginės reakcijos ir kvėpavimo sutrikimai.

Juodasis pelėsis taip pat gali sukelti astmą arba pabloginti jos simptomus. Asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi, serga kvėpavimo takų ligomis ar alergijomis, pelėsio poveikis gali būti net pavojingas gyvybei.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja, kad drėgnuose ar pelėsiais apkrėstuose pastatuose gyvenantiems žmonėms kvėpavimo takų simptomų ir astmos rizika padidėja net 75%.

Pasekmės po žiemos

Pelėsis geriausiai dauginasi drėgnoje, vėsioje ir prastai vėdinamoje aplinkoje. Žiemą daug drėgmės atneša lietus, sniegas ir ledas, o šaltesni mėnesiai taip pat reiškia nepakankamai aukštą temperatūrą namuose, kuriuose yra problemų su patalpų šildymu.

Freepik nuotr.

Norint išvengti pelėsio plitimo, labai svarbu teisingai identifikuoti drėgmės kaupimosi patalpose priežastis bei jas kuo greičiau pašalinti. Drėgmei apgadinus sienas, pelėsio sporos pradeda vystytis vos per 24-48 valandas. Kadangi pelėsis plinta greitai, jo gali atsirasti net ant baldų.

Tinkamas patalpų vėdinimas padeda pašalinti drėgmės perteklių ir palaikyti patalpų oro kokybę, neleidžiant susidaryti pelėsiui augti palankioms sąlygoms. Idealiu atveju, drėgmės lygis patalpose turėtų siekti mažiau nei 60%.

Didžiausia grėsmė pelėsio augimui susiformuoja esant 80% santykinei drėgmei paviršiuje, o paviršiaus temperatūrai siekiant 12,6 laipsnių šilumos.

PSO duomenimis, daugelyje ES šalių su drėgmės problemomis susiduria 20-30% namų ūkių.

Klaidos prasideda projektavime

Gerai užsandarinti langai ir durys, kokybiška izoliacija ir sandari pastato konstrukcija, kartu su tinkamu vėdinimu, padės išvengti kondensacijos, nes palaikys pastovią patalpų temperatūrą.

„Svarbiausia užtikrinti nuolatinį oro srautą, kad drėgmė ir kondensatas neužsilaikytų vienoje vietoje bei neįsiskverbtų į paviršius. Energiškai efektyviuose pastatuose įrengiamos pažangios vėdinimo sistemos su šilumogrąža (rekuperatoriais), kurios užtikrina kontroliuojamą oro srautą ir patalpų orą keičia šviežiu oru“, – sako pranešime cituojamas SSVA direktorius Aidas Vaičiulis.

Jei šių sistemų neturite, vienas paprastesnių būdų kontroliuoti drėgmę – dažniau pilnai atverkite langus ir sudarykite skersvėjį, kad drėgnas oras išeitų iš namų ir į juos patektų sausesnis oras.

„Tačiau tai nebus tvarus sprendimas, kadangi iš pastato bus išleidžiama brangiai kainuojanti sukaupta šiluma“, – teigia A.Vaičiulis.

Vis dėlto, pelėsio prevencija turi prasidėti labai anksti – pastato projektavimo stadijoje. Dėl netinkamų sprendinių nepakankamas vėdinimas užkoduojamas naujam pastatui dar net nepradėjus kilti. Tai labai svarbu įsivertinti ir planuojant senų pastatų renovaciją.

„Galvojantys, kad gali apgauti fiziką, nenumatantys tinkamų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sprendimų, paskui turės problemą su pelėsiu. Tai pasekmė formalaus darbo „dėl varnelės“. Pastatai turi būti projektuojami su kokybiška ventiliacija, skatinančia nuolatinę oro cirkuliaciją ir mažinančia drėgmę“, – sako A. Vaičiulis.

Pasak SSVA direktoriaus, atitaisyti drėgmės padarytą žalą vėliau gali ne tik kainuoti žymiai brangiau, bet tai padaryti gali tapti išvis neįmanoma.

Ką daryti atsiradus pelėsiui?

Svarbu prisiminti, kad vien tik nuvalę pažeistus paviršius, net ir stipria chemine priemone, nesunaikinsite viso pelėsio, tik jo paviršinį sluoksnį.

Freepik nuotr.

„Patalpose, kuriose yra daug pelėsio, rekomenduojama negyventi. Cheminėmis priemonėmis pelėsį galima tik „užmigdyti“, tačiau esant palankioms sąlygoms jis ir toliau dauginsis, o išskiriami toksinai turės neigiamos įtakos žmonių sveikatai“, – perspėja A.Vaičiulis.

Kadangi pelėsis dauginasi išskirdamas sporas į orą, šios gali nusėsti kitose namų vietose, todėl net ir pašalinus matomą pelėsį, jis gali atsinaujinti.

„Pelėsis gerai įsiskverbia į porėtus paviršius, pavyzdžiui, medieną, gipskartonio plokštes ar audinius. Net jei matomas pelėsis pašalinamas nuo paviršiaus, jis greičiausiai bus įsiskverbęs į medžiagą, todėl visiškai pašalinti jo gali būti neįmanoma. Tokiu atveju, siekiant atsikratyti pelėsio židinio, vienintelis galimas sprendimo būdas – pažeistos vietos griovimas, jos atstatymas bei problemos šalinimas“, – priduria SSVA direktorius.

Suomijoje išanalizavus drėgmę 291 namuose, nustatyta, kad apie du trečdalius drėgmės problemų galima nustatyti po vizualinės apžiūros. Likęs trečdalis problemų galėjo būti aptiktos tik ardant konstrukcijas arba imant medžiagų mėginius.

Be specialistų pagalbos bei tinkamų apsaugos priemonių mėginant pašalinti didelius pelėsio plotus, gali kilti rimtas pavojus sveikatai, todėl esant šiai problemai rekomenduojama kreiptis į profesionalus.