Minėtu aktu vietovė, iki tol vadinta Skansenu ir apėmusi dabartines Giedraičių, S. Fino, Šilutės gatves, pervadinta Medinėmis Šnipiškėmis ir gerokai padidinta jos teritorija, prijungiant kvartalus prie Krokuvos, Daugėliškio, Širvintų, Saracėnų, Kalvarijų gatvių. Skanseno teritorijos plotas buvo 78 724 kv. m; Medinės Šnipiškės išsiplėtė iki 196 504 kv. m.

Žemės sklypų ir pastatų savininkai palikti nežinomybėje

„Šnipiškės – labai gera vieta, esame įgyvendinę jose jau penkis projektus, kurie buvo populiarūs tarp pirkėjų. Tik niekas nenori gyventi senuose namuose be patogumų. Po šio Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimo ir investuotojai, ir gyventojai jaučiasi apgauti, nes jų sklypai nebeturi jokios vertės, jei ten negalima plėtra“, – kalbėjo pranešime cituojamas Igoris Trofimovas, UAB „Lithome“ direktorius, kurio įmonė prieš metus įsigijo sklypą Šnipiškėse.

„Buvo daug įvairiausių Šnipiškių tvarkymo koncepcijų, kol galiausiai Vilniaus bendrasis planas išsprendė situaciją – saugoma centrinė teritorija, vadinama Skansenu, o aplink ją leidžiama statyba, tolstant nuo saugomos teritorijos pamažu kylanti aukštyn, kad nauji statiniai neužgožtų vertingų medinių pastatų. O dabar, praplėtus saugomą teritoriją, leidžiama statyti tik medinius pastatus, bet realiai tai daryti neįmanoma, nes nėra galimybių patenkinti priešgaisrinių reikalavimų“, – komentavo pranešime pacituotas Vytas Zabilius, UAB „Regroup Capital“ direktorius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos pirmininkas.

Bendrovės

„Lithome“ nuotr.

 

Statant ar rekonstruojant medinius pastatus Šnipiškių teritorijoje, laikantis istorinių posesijų ribų sunku atitikti gaisrinės saugos reikalavimus dėl per mažų atstumų tarp pastatų, dėl mažo sklypų dydžio bei siaurų gatvelių. Jau dabar, pasak Medines Šnipiškes siekiančio apsaugoti akto kritikų, egzistuoja reali gaisro grėsmė, o pastačius dar daugiau medinių pastatų rizika tik padidėtų. Jų teigimu, reikalaujant Medinėse Šnipiškėse statyti daugiausia medinius pastatus, faktiškai užkertamas kelias bet kokiai naujai statybai ar rekonstrukcijai.

„Esame įsigiję kelis sklypus Kintų, Širvintų gatvėse. Planavome sklypus sujungti į vieną ir statyti trijų aukštų gyvenamuosius namus su mansardomis, kaip numatyta Vilniaus bendrajame plane. Dabar sužinome, kad sklypai patenka į patikslintą kultūros paveldo vietovę ir yra saugomos šios sklypų ribos. Mums svarbu saugoti istorinį kultūros paveldą, bet tikrai nesuprantame, ką verta saugoti tuščiame sklype“, – stebėjosi pranešime cituojamas „MERKO Lietuvoje“ vadovas Saulius Putrimas.

Panašius klausimus kėlė ir kiti vystytojai bei vietos gyventojai, staiga supratę, kad savo namų kieme turi vadovautis naujai nustatytais teisės aktais.

„Lithome“ nuotr.

Neaišku, ką ir už kokias lėšas planuojama saugoti

Besikreipiantiems į teismą kyla ir kitas klausimas – kas iš tiesų čia saugoma? Rasti atsakymą tikrai nėra lengva. Atlikti tyrimai ir pakartotinio pastatų inventorizavimo rezultatai patvirtina, kad dabar saugoma tapusioje teritorijoje išlikęs tik gatvių tinklas, o statinių – tik prastos būklės fragmentai. Teritorijoje tarp Veprių ir Kintų gatvių apskritai nėra išlikusių vertingų medinių namų, vyrauja sovietinė mūrinė architektūra bei po 1991 metų rekonstruoti statiniai.

„Saugotinų namų mūsų gatvėje nematau, bet gretimame sklype – kaimynų lauko tualetas, kuriuo jie iki šiol naudojasi. Vasarą kvapai – tikrai nekokie. Ir dabar visa tai užšaldoma? Apie kokias Rumšiškes čia kalbama, kai daugelis namų praplėstoje teritorijoje yra tokios būklės, kad juos paprasčiau griauti ir statyti iš naujo?“ – svarstė pranešime pacituotas Veprių gatvės gyventojas Gediminas M.

David van Roon

nuotr.

 

Dar vienas kilęs klausimas – kas ir už kokias lėšas imtųsi tvarkyti griūvančius pastatus. Tikėtis, kad turtingi investuotojai bus pasiryžę renovuoti medinę 60-80 kv. m trobelę ir joje gyventi, pasak ieškovų – kiek per optimistiška. Didžioji dalis namų savininkų pinigų remontams neturį. Medinių Šnipiškių išsaugojimo idėjos kritikai spėlioja, kiek preliminariu vystytojų paskaičiavimu gali kainuoti Medinėse Šnipiškėse esančių namų kapitalinis remontas.

Atsiranda nauji apribojimai

Galima būtų kaltinti pačius namų ir sklypų savininkus, kad jie įsigijo sklypus ir pastatus toje vietoje nepasidomėję, ką čia galima veikti, bet kai jie priėmė tokį sprendimą, galiojo visai kitos kultūros paveldo teritorijos ribos.

Ligšiolinės, aplink Giedraičių gatvę lokalizuotos paveldo vietovės ribos buvo nurodytos ir 2021 metų birželio 2 d. patvirtintame Vilniaus bendrajame plane laikotarpiui iki 2030 metų. Jo sprendiniai leido palaipsniui aukštėjantį užstatymą už Skanseno ribų, nereikalaudami visoje Medinių Šnipiškių teritorijoje saugoti istorines sklypų ribas ir formuoti tik sodybinį užstatymą. Taigi, visi sklypų ir namų savininkai kūrė tolesnius savo turto panaudojimo planus remdamiesi tuo metu galiojančiais dokumentais.

Pasak pareiškėjų grupės, minimu aktu numatytas Medinių Šnipiškių padidintos teritorijos nustatymas nėra pagrįstas kokybiškais naujais tyrimais. Aktu į Medines Šnipiškes buvo įtrauktos naujos teritorijos, šį sprendimą grindžiant ne naujais tyrimais, o iki 2009 metų atliktų tyrimų kitokia interpretacija.