„Miestas – tai gyvas organizmas, kuris kvėpuoja, keičiasi, ir renovacija miestui kaip ir mūsų kūnui yra reikalinga kaip vitaminas. Jei neatnaujinsime pastatų, neįvyks jo gyvybingumui būtini pokyčiai, į aplinką bus išskiriamos didesnės anglies dvideginio emisijos. Todėl turime formuoti sistemišką, ilgalaikį valstybės požiūrį į renovaciją, kad visiems būtų aišku, ką ir kada reikia daryti, tiek artimiausiu metu, tiek ateityje“, – sveikindamas konferencijos dalyvius kalbėjo aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

Pranešime cituojamas aplinkos ministras pažymėjo, kad tikimasi, jog proveržį daugiabučių renovacijos srityje padės pasiekti prie Vyriausybės sudaryta darbo grupė Pastatų atnaujinimo klausimams koordinuoti, kurioje dirbs Vyriausybės, Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Finansų ministerijų, APVA, kitų su renovacija susijusių valstybinių įstaigų atstovai.

APVA direktorius Gvidas Dargužas akcentavo, kad toks tarpinstitucinio bendradarbiavimo formatas leis suderinti skirtingus požiūrius dėl planuojamų pokyčių, pasidalinti atsakomybe.

„Didžiausi iššūkiai – finansavimo prieinamumas ir lankstumas, be to, renovacija reikšmingai priklausoma nuo valstybės indėlio. Vienas iš siūlomų pakeitimų – peržiūrėti finansavimo mechanizmą. Daugiabučių namų renovacijos programos ilgalaikis ir tvarus finansavimo modelis įgalintų užtikrinti stabilų, efektyvų ir subalansuotą finansavimą“, – sakė pranešime pacituotas G. Dargužas.

Gvidas Dargužas.

Aplinkos ministerijos nuotr.

Apie 15 proc. senų daugiabučių didmiesčiuose tinkamesni nugriauti

Pristatyta ir naujausia statistika. 2025 m. per tris ketvirčius jau atnaujinti 264 daugiabučiai, planuojama, kad iki metų pabaigos šis rodiklis viršys 350. Lietuvoje yra 31 751 daugiabučiai, kurie gali būti atnaujinti pagal Daugiabučių modernizavimo programą, tačiau šie namai yra labai skirtingi.

Didžiųjų, virš 1 tūkst. kvadratinių metrų ploto yra apie 10 tūkst. arba 34 proc. Likusieji, maždaug 66 proc., yra mažesni, 2 aukštų, 4-8 butų. Didieji daugiabučiai koncentruojasi Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, mažesnių dauguma – mažesniuose miestuose.

Pagal tai reikia formuoti tam tikrus projektų srautus, numatyti skirtingas programas. „Kitas kitamasis, kurį būtina įvertinti – kad ne visi programai tinkantys daugiabučiai bus renovuoti, apie 15-20 proc. iš jų didžiuosiuose miestuose greičiausiai bus griaunami dėl geros lokacijos, žemės kainos ir vertės, kai neverta investuoti į seną pastatą, geriau vietoje jo pastatyti modernų, arba dėl to, kad jis per daug susidėvėjęs“, –teigė APVA vadovas.

Robert Duchnevič, 

Vilniaus r. savivaldybės meras.

Aplinkos ministerijos nuotr.

Imtis mažesnių namų rangovus pritraukia kvartalinė renovacija

Aplinkos ministras K. Žuromskas dėkojo renginyje dalyvavusioms savivaldybėms, renovacijos procese atliekančioms sunkiausią darbą – merams, vicemerams ir kitiems darbuotojams, kurie betarpiškai, kiekvieną dieną susiduria su iššūkiais, bendrauja su gyventojais, padeda jiems suprasti renovacijos naudą ir privalumus.

Jam antrino ir APVA direktorius G. Dargužas: „Renovuotų daugiabučių skaičius atskiruose miestuose labai priklauso nuo pačių savivaldybių įsitraukimo, daugiabučių administratorių darbo, gerųjų pavyzdžių mieste, papildomų paskatų, kurias siūlo savivaldybės“.

Savivaldos atstovai dalijosi geraisiais pavyzdžiais. Vilniaus rajonas daugiabučių renovacijos srityje beveik dešimtmetį buvo vienas iš atsiliekančių, tačiau pavyko išjudinti procesą, džiaugėsi meras Robert Duchnevič. Pradėta įgyvendinti kvartalinės renovacijos programa padeda pritraukti rangovus, nes šioje savivaldybėje dominuoja maži namai.

Be to, savivaldybė praėjusiais metais skyrė 350 tūkst. eurų, kad gyventojams kompensuotų dalį renovacijos išlaidų: iki 70 proc. prisidedama prie bendro naudojimo objektų remonto ir iki 50 proc. inžinerinių tinklų remonto darbų. „Tačiau investicijų neužtenka, būtina sutelkti bendruomenę, todėl, ir aš, ir vicemerai, ir kiti savivaldybės darbuotojai po darbo nuolat einame kalbėtis su gyventojais“, – tikina pranešime cituojamas R. Duchnevič.

Kęstutis Tubis,

Anykščių savivaldybės meras.

Aplinkos ministerijos nuotr.

Savivalda stengiasi sutelkti bendruomenę

Anykščiuose didžioji dalis senų daugiabučių jau atnaujinta. Pranešime pacituotas Anykščių savivaldybės meras Kęstutis Tubis pasakojo, kad ilgai galvos skausmu buvo 11 namų miesto centre, statytų 1967 m., kvartalas. Jų gyventojai sąlyginai nedaug už juos moka ir dėl to nelabai nori ką nors daryti. Todėl savivaldybė inicijavo kvartalo atnaujinimo koncepcijos sukūrimą, numatant atnaujinti ne tik pastatus, bet ir viešąsias erdves.

Svarbi šio projekto dalis – privatūs kiemeliai pirmuosiuose aukštuose, kuriuos gyventojai galės įsirengti; langų, balkonų didinimas. Prie to finansiškai prisidės ir savivaldybė. Be to, galima rinktis norimą fasado spalvą, apdailą. Mero teigimu, tokios pasirinkimo galimybės, projektų unikalumas labai motyvuoja žmones apsispręsti renovuoti savo būstus.

Rimantas Klipčius (viduryje),

Švenčionių r. savivaldybės meras.

Aplinkos ministerijos nuotr.

Švenčionių rajone visuose trijuose miestuose – Švenčionyse, Švenčionėliuose ir Pabradėje per pastarąjį dešimtmetį atliktos kvartalinės renovacijos metu ne tik naujai atgimė seni daugiabučiai, bet ir savivaldybės iniciatyva bei lėšomis sutvarkytos viešosios, žaliosios erdvės, įrengti pėsčiųjų, dviračių takai, vaikų žaidimų ir poilsio zonos su pavėsinėmis bei treniruokliais. Miestai tapo gyvesni, patrauklesni ir patogesni, išaugo nekilnojamojo turto vertė, o būstų paklausa jau viršija pasiūlą.

„Kartais reikia netradicinių sprendimų. Buvo keletas namų, kurie kategoriškai atsisakė renovuotis, ir mes nusprendėme netvarkyti jų aplinkos, palikti viską kaip ir buvo apleista. Po kurio laiko tai suveikė: gyventojams tapo nebepatogu ir jie patys inicijavo renovaciją. Be to, pats asmeniškai nuolatos dalyvavau po kelias valandas trunkančiuose susitikimuose su gyventojais, todėl šiandien galime džiaugtis pasiektais rezultatais“, – dėstė pranešime cituojamas Švenčionių rajono savivaldybės meras Rimantas Klipčius.