Vientisa miesto ir upės jungtis

Trečiasis etapas užbaigs nuosekliai nuo 2022 metų vykdomą Neries krantinių atnaujinimą. Kaip pabrėžia Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, pagrindinis šio etapo tikslas – sukurti vientisas, patogias jungtis, integruotas į bendrą miesto pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūrą. Projektas orientuotas į šiuolaikinius miesto gyventojų poreikius – patogų judėjimą, kokybišką poilsį ir prieigą prie vandens.

Projektą koordinuoja Vilniaus vystymo kompanija, kuri siekia ne tik užtikrinti funkcionalumą, bet ir kurti patrauklias viešąsias erdves, kurios natūraliai įsilietų į jau sutvarkytas krantinės dalis.

Nauja infrastruktūra ir patogus judėjimas

Atkarpoje tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų bus iš esmės atnaujinta infrastruktūra: rekonstruojami šaligatviai, įrengiami nauji pėsčiųjų ir dviračių takai, modernizuojamas apšvietimas bei viešojo transporto stotelės. Taip pat numatytos naujos eismo saugumo priemonės – perėjos, sankryžos, saugumo salelės.

Svarbi projekto dalis – dvipusis raudono asfalto dviračių takas, drieksiantis A. Goštauto gatve palei Neries upę. Jis taps integralia miesto dviračių tinklo dalimi ir bus sujungtas su jau veikiančiomis trasomis, įskaitant taką palei J. Tumo–Vaižganto gatvę.

Pėsčiųjų takai bus platūs, patogūs ir vietomis atskirti želdinių juostomis nuo intensyvaus eismo. Ties pagrindinėmis sankryžomis – su J. Tumo–Vaižganto, A. Jakšto ir A. Vienuolio gatvėmis – numatyti pandusai ir laiptai, užtikrinsiantys patogų patekimą į krantinę.

Daugiau žaliųjų erdvių ir poilsio zonų

Projektas didelį dėmesį skiria rekreacijai ir kraštovaizdžiui. Krantinėje bus įrengtos poilsio zonos su suoliukais, atsiversiančios erdvės pasigrožėti upės panorama, o šlaitai bus gausiai apželdinti.

MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“ vizualizac.

Numatoma pasodinti apie 700 medžių ir krūmų – klevų, skroblų, liepų, sedulų, tuopų, slyvų ir alyvų – bei apie 3 800 kv. m krūmynų. Didelė dalis želdinių bus integruota į krantinės šlaitą, stiprinant gamtinį identitetą miesto centre.

Atlikus arboristinį vertinimą nustatyta, kad teritorijoje auga 257 medžiai, iš kurių 22 bus pašalinti dėl prastos būklės ar pavojingumo. Tuo pačiu numatyti sprendimai esamiems medžiams išsaugoti – pavyzdžiui, apie 200 metrų atkarpoje prie Žaliojo tilto dviračių takas bus įrengtas ant polių, taip apsaugant maždaug 20 medžių šaknų sistemas.

Kompleksiniai sprendimai miesto centre

Krantinės atnaujinimas neapsiribos vien pakrante – darbai palies ir aplinkines gatves: J. Tumo–Vaižganto, Vasario 16-osios, A. Vienuolio, A. Jakšto, Vilniaus ir Žygimantų. Kai kuriose jų bus atliekami kapitalinio remonto darbai, siekiant užtikrinti vientisą ir patogų judėjimą visoje teritorijoje.

Projektuojant infrastruktūrą siekta maksimaliai išlaikyti esamus A. Goštauto gatvės parametrus, todėl korekcijos bus minimalios – daugiausia tvarkomos skiriamosios želdynų juostos bei Baltojo tilto prieigos.

Projektą parengė AB „Urban Line", UAB „Realprojektas“ ir MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“. Kaip pažymi „Urban Line“ projekto vadovas Vitalijus Aleksandrovas, tai kompleksinis projektas, kuriame inžineriniai sprendimai ir architektūra susijungia kuriant gyvas, patogias ir estetiškas miesto erdves.

Projektą įgyvendins Vilniaus miesto savivaldybė, o rangos darbus planuojama pradėti 2026 metų pabaigoje.