Tam pritarė Seimas, priėmęs Šilumos ūkio įstatymo ir Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas.

Minėtais pakeitimais, kaip rašoma Energetikos ministerijos pranešime, sugriežtinus daugiabučių šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros ir privalomųjų reikalavimų vykdymą, šilumos tiekėjai ir (arba) daugiabučių šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai privalės užtikrinti, kad šilumos punktai daugiabučiuose būtų pertvarkyti ir taptų automatizuotais ne vėliau kaip per ketverius metus. Gyventojams taip pat turės būti suteikta galimybė reguliuoti šiluminės energijos sunaudojimą bei palaikyti pageidaujamą temperatūrą patalpose.

„Taip siekiame padėti gyventojams sumažinti šildymo sąskaitas, paskatinti juos aktyviau naudotis valstybės teikiama parama ir išspręsti ilgametę problemą, kai dalis vartotojų pinigų ir valstybės lėšos kompensacijoms už šildymą tiesiog sudeginamos, - cituojamas energetikos ministras Dainius Kreivys. – Pasenę, nesureguliuoti šilumos mazgai daugiabučiuose – vienas ryškiausių energijos švaistymo pavyzdžių, ir derindami dvi priemones – kaštų kompensaciją bei reikalavimą renovuoti šildymo sistemas – tikimės per ketverius metus išspręsti įsisenėjusią „oro pleškinimo“ problemą“.

Maždaug penktadalis Lietuvos daugiabučių gyventojų šiandien permoka už šildymą dėl nusidėvėjusių šilumos punktų. Modernizavus šilumos punktą efektyviau ir tolygiau šildomi butai, taupoma energija, o gyventojų sąskaitas galima sumažinti apie 15 proc.

Šiuo metu, ministerijos duomenimis, Lietuvoje dar yra apie 3000 senų elevatorinių šilumos mazgų, kurie yra technologiškai pasenę ir neužtikrina tolygaus viso pastato šildymo, ypač rudens ir pavasario metu, kai lauko temperatūra dienos metu sušyla, o naktį – atvėsta. Siekiant užtikrinti ekonomišką centralizuotai teikiamos šilumos energijos reguliavimą gyvenamuosiuose pastatuose, geriausia alternatyva – automatizuotas šilumos punktas. Rekonstruotas šilumos punktas su pertvarkytomis šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemomis šilumos suvartojimą sumažina 15-20 proc., o investuotos lėšos atsiperka per 3-5 metus.

Vien šiemet daugiabučių mažosios renovacijos projektams yra skirta 4 mln. Eur. Kvietimas teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui bus skelbiamas liepos mėnesį, tad gyventojai jau dabar gali pradėti tartis dėl mažosios renovacijos įgyvendinimo savo savivaldybių centralizuotos šilumos tiekėjais.

Seimas taip pat pritarė šilumos kainodaros pakeitimams, kurie didins šilumos tiekimo įmonių finansinį atsparumą, sudarys palankesnes sąlygas šilumos gamybos įmonėms subalansuoti ir prognozuoti finansinius srautus bei lanksčiau priimti sprendimus dėl optimalaus kuro įsigijimo būdo ir nustatyti pigiausią kuro struktūrą skirtingais laikotarpiais.

Pasenę šilumos punktai taip pat kelia rūpesčių ir šilumos tiekėjams tvarkant šildymo režimus, dėl ko kenčia šilumos tiekimo kokybė ir patikimumas. Birželio 1 d. jau įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo pataisos, kurios leidžia šilumos tiekėjams prižiūrėti šilumos punktus ir įgyvendinti jų atnaujinimo projektus. Energetikos ministro įsakymu taip pat atnaujintos Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės, pagal kurias gyventojai gali patys reguliuoti namo šildymą ir sumažinti savo išlaidas.

Namų ūkių energetinio savarankiškumo didinimas yra kompleksinių sprendimų, kuriais siekiama ilgalaikiais sprendimais sumažinti energijos kainų augimą gyventojams.