Natūralu, kad vasarai pasibaigus gyventojai aktyviau tvarko savo gėlynus, sodus, daržus, nuima juose užaugintą derlių. Nudžiūvę želdiniai, nukritę lapai, nesuvartotų rudens gėrybių liekanos virsta gausiomis atliekomis, kurios sudaro didžiąją žaliųjų atliekų dalį. VASA žiniomis, kaip dalijamasi pranešime, per vieną sezoną Vilniaus mieste tokių atliekų sukaupiama apie 200 tūkst. kubinių metrų, toks jų kiekis galėtų užpildyti apie 80 olimpinio plaukimo baseinų. Įmonė atkreipia dėmesį į žaliųjų atliekų tvarkymo ypatumus ir galimybes, kad jos netaptų sąvartynų dalimi, ir primena, kad kompostavimas yra tvariausias žaliųjų atliekų tvarkymo būdas.

Per vieną sezoną Vilniaus mieste žaliųjų atliekų sukaupiama apie 200 tūkst. kub. m,

toks jų kiekis galėtų užpildyti apie 80 olimpinio plaukimo baseinų 

VASA Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vyriausiasis kontrolierius Romualdas Ambraška, cituojamas pranešime, džiaugiasi, kad kasmet daugėja vilniečių, kurie jau žino, kaip ir kodėl būtina rūšiuoti bei tinkamai tvarkyti atliekas. Pasak jo, žaliųjų atliekų tvarkyme labiausiai yra pažengę nuosavų namų ir kotedžų gyventojai. Yra ir pavyzdingų daugiabučių namų, kurių administratoriai arba bendrijų atstovai atsakingai rūpinasi aplinkos ir atliekų tvarkymu. Tačiau pasak R. Ambraškos, apie vis dar egzistuojančias žaliųjų atliekų tvarkymo spragas byloja styrančios žolynų, šakų, lapų, vaisių bei daržovių krūvos sodų bendrijų, tapusių gyvenamaisiais rajonais, pakraščiuose ir miesto daugiabučių namų kiemuose.

Nuolat tikrindami atliekų išvežimo aikšteles VASA kontrolieriai pastebi, kad biologiškai skaidžias atliekas gyventojai dažnai išmeta kartu su mišriomis atliekomis arba palieka mišrių atliekų konteinerių aikštelėse.

„Galbūt tokį elgesį lemia žinių stoka, tačiau pasitaiko ir ydingų įpročių bei neatsakingo elgesio atvejų. Tiems, kas domisi, visada stengiamės paaiškinti ir padėti rasti tinkamiausią sprendimą, nes tikime, jog žinojimas skatina žmones keisti savo požiūrį ir elgesį. Visgi svarbu nepamiršti, kad taisyklių nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“, – cituojamas R. Ambraška.

Žaliosioms atliekoms yra priskiriamos buityje susidarančios maisto negyvūninės kilmės atliekos, taip pat sodų, daržų, parkų ir želdynų tvarkymo atliekos, kurios yra tinkamos kompostuoti ir vėliau panaudoti kaip natūralias dirvožemio trąšas.

„Žaliąsias atliekas draudžiama mesti į komunalinių atliekų konteinerius, deginti sklypuose, šalinti sąvartynuose. Nepaisant šių reikalavimų kyla gaisrų grėsmė, diskomfortas dėl nemalonių kvapų, dirvožemio ir vandens užterštumo, infekcijų ir virusų plytimo rizikos atliekų savininkams ir aplinkai. Todėl už neteisėtą atliekų tvarkymą ir aplinkos teršimą, pavyzdžiui, žaliųjų atliekų deginimą, taikomos baudos, kurios siekia per 200 eurų. Už paliktas žaliąsias atliekas prie komunalinių atliekų surinkimo aikštelių skiriama bauda iki 140 eurų, pakartotinai nusižengus – iki 600 eurų“, – atkreipia dėmesį VASA atstovas.

Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklės, kaip rašoma pranešime, numato kelis žaliųjų atliekų tvarkymo būdus. Individualių namų savininkai biologiškai skaidžias atliekas privalo atskirti nuo kitų atliekų jų susidarymo vietoje ir esant galimybei jas kompostuoti savo sklype papildomai užsisakę žaliųjų atliekų išvežimą arba bendrai atliekų turėtojų valdomose kompostavimo įrenginiuose.

Pasak R. Ambraškos, kompostavimas yra geriausias žaliųjų atliekų tvarkymo būdas. Tinkamai kompostuojant biologiškai skaidžias atliekas ir jas panaudojant dirvožemio tręšimui mažinama aplinkos tarša ir praturtinama ekosistema. Daržininkyste ir sodininkyste užsiimantys žaliųjų atliekų savininkai gali gauti konkrečios naudos – neleisti pinigų trąšoms, užauginti ir vartoti ekologišką maistą.

Jei nėra galimybių kompostuoti žaliųjų atliekų, jų turėtojai privalo kreiptis į atliekų vežėjus, kurie teikia tokių atliekų išvežimo paslaugą. Žaliosios atliekos neturi būti užterštos plastiko ir plastiko pakuočių, popieriaus (laikraščių, žurnalų), gyvūninės kilmės atliekų (mėsos, žuvies, kaulų, riebalų, pieno produktų, gyvūnų išmatų), grunto, smėlio, akmenų, pavojingų atliekų (tepalų, užterštos pakuotės) priemaišomis.

Vilniaus miesto gyventojai dėl žaliųjų atliekų išvežimo paslaugų gali kreiptis į atliekų surinkėjus: UAB „Ecoservice“, UAB „Juknevičiaus kompostas“, UAB „VSA Vilnius“ ir kt.