Kaip rašoma Užimtumo tarnybos pranešime, Rytų Europoje situacija šį mėnesį gerėjo sparčiausiai. Lietuvos darbo rinkos barometras balandį siekė 103,8 ir, palyginti su kovo mėnesiu, buvo 1,8 balo aukštesnis.

Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) darbo rinkoje pirmaujančio rodiklio sudedamosios dalys taip pat rodo gerus signalus. Užimtumo komponentas balandį didėjo 0,3 balo ir siekė 103,4, o nedarbo – 0,2 (iki 100,5). Šie duomenys rodo, kad įsidarbinimo galimybės išlieka aukštos. Be to, išlieka didelė tikimybė, jog nedarbas mažės.

„Nors darbo rinkos perspektyvos Europoje dar nėra tokios geros kaip prieš metus, po energetinės krizės pastebima gerokai daugiau teigiamų ženklų“, – cituojamas Enzo Weberis, IAB prognozių vadovas.

Europos darbo rinkos barometras yra pagrindinis mėnesio rodiklis, pagrįstas 18 vietinių ar regioninių valstybinių užimtumo tarnybų apklausa. Šios tarnybos įsikūrusios Austrijoje, Bulgarijoje, Kipre, Čekijoje, Danijoje, Belgijos generaliniame direktorate, Belgijoje–Flandrijoje, Belgijoje–Valonijoje, Vokietijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Lietuvoje, Lenkijoje, Švedijoje (nuo šių metų rugsėjo), Liuksemburge, Maltoje, Portugalijoje ir Šveicarijoje. Tyrimą nuo 2018 metų birželio kartu vykdo užimtumo tarnybos ir Užimtumo tyrimų institutas.

Barometro A komponentas rodo artimiausių trijų mėnesių nedarbo rodiklių raidą, atsižvelgiant į sezoniškumą. Tuo tarpu B komponentas prognozuoja užimtumo tendencijas. Nedarbo ir užimtumo komponentų vidurkis sudaro bendrą barometro vertę, o pastarasis pateikia darbo rinkos raidos perspektyvą. Barometro skalė svyruoja nuo 90 (labai prasta padėtis darbo rinkoje) iki 110 (labai gera padėtis). Pirmiausia yra nustatomas kiekvienos projekte dalyvaujančios užimtumo tarnybos barometro balas. Tuomet pagal nacionalinių balų svertinį vidurkį apskaičiuojamas ir Europos darbo rinkos barometras.