Sostinėje centralizuotą šilumą tiekianti bendrovė atliko tyrimą, kuris atskleidė realų vaizdą: kai kurie daugiabučiai šilumą tiesiog švaisto, o gyventojai už tai moka gerokai daugiau, nei galėtų.

Termoviziniai tyrimai atskleidė didžiausius šilumos nuostolius

Kai oro temperatūra nukrenta žemiau –10 °C, termovizinė kamera leidžia itin tiksliai įvertinti pastatų šilumos nuostolius. Visi objektai, kurių temperatūra yra aukštesnė už absoliutų nulį, skleidžia infraraudonąją spinduliuotę, kurią kamera paverčia vizualiais vaizdais.

„Gijų“ Energetinio efektyvumo vadovo atlikti termoviziniai tyrimai parodė, kad daugiausia šilumos prarandama per nesandarius langus, rūsio ir laiptinių duris, pamatus bei įvairius konstrukcinius plyšius. Vis dėlto prasčiausia situacija fiksuojama nerenovuotuose senos statybos daugiabučiuose.

„Šalčio tiltai“ – nematomi, bet brangiai kainuojantys

„Termovizinė kamera leidžia vizualiai pamatyti pastato problematiką. Natūralu, kad laiptinių durys ar butų langai dažnai tampa vadinamaisiais šalčio tiltais, per kuriuos į lauką išeina daug šilumos, net jei pastato sienos yra apšiltintos. Tačiau kur kas blogesnė situacija – kai šiluma skverbiasi per kampines siūles, plyšius, atvirus rūsių langus ar pamatus“, – teigia „Gijų“ pranešime cituojamas Energetinio efektyvumo vadovas Juozas Paulėkas.

Pasak eksperto, tokios konstrukcijos termoviziniuose vaizduose tiesiog „šviečia“, o tai reiškia viena – šių daugiabučių gyventojai moka už į orą paleidžiamą šilumą.

Nerenovuoti namai suvartoja kelis kartus daugiau šilumos

Anot J. Paulėko, dėl daugiabučių nesandarių vietų tam pačiam plotui apšildyti gali prireikti net kelis kartus daugiau šilumos nei renovuotuose ar naujos statybos pastatuose.

„Net jei pastatas vizualiai atrodo dar patenkinamos būklės, verta įvertinti jo realius šilumos suvartojimo duomenis. Atšalus orams tokiuose namuose šilumos suvartojimas gali šoktelėti kelis kartus. Skaičiai akivaizdūs – šalčiausiais mėnesiais nerenovuoti daugiabučiai suvartoja maždaug dukart daugiau šilumos nei atnaujinti“, – pabrėžia ekspertas.

Rekordiniai šilumos suvartojimo skaičiai Vilniuje

„Gijų“ duomenimis, vienas iš gruodžio mėnesio šilumos suvartojimo „rekordininkų“ – P. Vileišio g. 16 esantis daugiabutis. Vienam kvadratiniam metrui čia teko net 44 kWh šilumos energijos, kai įprastas mėnesio vidurkis siekia 15–20 kWh/m².

Tarp daugiausiai šilumos suvartojančių daugiabučių taip pat minimi namai Prūsų g. 2 ir Žygio g. 2.

Kodėl vieni moka daugiau: skirtumai sąskaitose už šildymą

Centralizuotos šilumos tiekėjas primena, kad mėnesinė sąskaita apskaičiuojama šilumos kainą dauginant iš suvartoto šilumos kiekio. Pastarąjį lemia ne tik oro temperatūra, bet ir konkretaus pastato energetinis efektyvumas.

„Gyventojai dažnai lygina savo sąskaitas ir stebisi, kodėl tokio paties ploto buto šildymas sename name kainuoja apie 40 % daugiau. Skirtumai išties dideli: gruodžio mėnesį 50 kv. m buto šildymas energetiškai efektyviame daugiabutyje vidutiniškai kainavo 32 Eur, renovuotame – 55 Eur, o sename – net 94 Eur“, – sako J. Paulėkas.

Šaltas sausis ir PVM pokyčiai dar labiau padidins išlaidas

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad už šių metų sausį pateiktos sąskaitos bus dar didesnės. To priežastys – itin žema vidutinė mėnesio temperatūra (apie –9,8 °C) ir nuo 9 % iki 21 % padidintas PVM tarifas šildymui.

Didžiausią finansinį smūgį pajus senų, energetiškai neefektyvių ir nerenovuotų daugiabučių gyventojai.

Ilgalaikis sprendimas – pastato renovacija

Gyventojams, kurie nėra patenkinti suvartojamu šilumos kiekiu ir nori reikšmingai sumažinti šildymo išlaidas, specialistai rekomenduoja su kaimynais rimtai apsvarstyti pastato renovacijos galimybę. Namo apšiltinimas ir konstrukcinių trūkumų pašalinimas – tai ne tik mažesnės sąskaitos, bet ir komfortiškesnė gyvenimo aplinka ilgalaikėje perspektyvoje.