Šildymas gamtinėmis dujomis vis dar paklausus

Remiantis Valstybės duomenų agentūros viešai pateikiama informacija, individualiai šildomi maždaug 9 iš 10 būstų kaime, o mieste – 1 iš 5. Dažniausiai necentralizuotam šildymui naudojama natūrali mediena (malkos, pjuvenų briketai, granulės), gerokai rečiau – akmens anglys, skystasis ir kitas kuras. Kaip pastebi „Ignitis" tvarumo sprendimų vadovas Eugenijus Šeguras, nors ilgą laiką tai buvo viena pigesnių kuro rūšių, tačiau pastarųjų metų įvykiai ir tiekimo grandinių suirutė situaciją kiek pakeitė.

Tačiau bene didžiausi trūkumai kūrenimui kietuoju kuru – ne kaina, o būtinybė nuolat užpildyti krosnį, nuolatinis dūmų kvapas ir suodžiai. Be to, daug laiko ir kaštų reikalauja kuro paruošimas, o jo sandėliavimas užima vietos. O kur dar susidaranti tarša, kuriai itin jautrūs kūdikiai, vaikai, nėščiosios, pagyvenę ir tokių sveikatos problemų kaip astma ir kraujotakos sistemos ligos turintys asmenys. Nestebina, kad 2023 metais Vilniaus mieste buvo uždrausta namus šildyti itin taršiais durpių briketais ir akmens anglimi.

„Kitas Lietuvoje paklausus namų šildymo būdas – naudojant gamtines dujas. Jos vertinamos dėl ekonomiškumo, nesudėtingo įvedimo ir patogumo naudotis, tačiau dalį žmonių sustabdo dujų tinklo infrastruktūros trūkumas ar kasmetinė priežiūra. Kitus – didesnės pradinės investicijos, kurios ilgainiui atsiperka per nemažus sutaupymus. Jei įrengiamas kondensacinis dujų katilas, sutaupymai – dar didesni", – teigia pranešime cituojamas E. Šeguras.

Pexels nuotr.

Gamtinės dujos kartu su anglimi ir nafta išskiriamos kaip vienos didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių šaltinių, todėl savo populiarumo pastaruoju metu sulaukia tvaresni šildymo būdai. Vienas tvaresnių šildymo būdų – geoterminis šildymas, naudojantis stabilią žemės gelmių temperatūrą. Nors tai – ilgaamžės ir nedaug priežiūros reikalaujančios sistemos, tačiau atbaido didelės pradinės investicijos, susijusios su žemės darbais (įrengiant horizontalų kolektorių) ar gręžinių įrengimu.

Ateitis – elektrifikacija

„Ignitis" atstovas pabrėžia, kad vis paklausesniu tampa šildymas elektra, pavyzdžiui, naudojant elektrinius radiatorius ir grindų šildymo elementus. Svarbu, kad šiam sprendimui nereikalinga katilinė.

„Išaugusį elektrinio namų šildymo populiarumą paskatino įrengiamos saulės jėgainės. Prie galimybės sutaupyti ir didesnio komforto prisideda tokios inovacijos kaip reguliuoti šildymo intensyvumą leidžiantys modernūs termoreguliatoriai ar net programėlėmis valdomi sprendimai", – sako E. Šeguras ir priduria, kad patogumo suteikia ir tai, kad savo suvartojimą galima sekti ir planuoti „Ignitis" sukurta mobiliąja programėle „EnergySmart".

Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad pastaraisiais metais šilumos siurbliai sparčiai populiarėja. Jų veikimo principas panašus į šaldytuvą ar oro kondicionierių – tik šiuo atveju įrenginys ne aušina, o išgauna šilumą iš aplinkos: oro, vandens ar grunto.

Pexels nuotr.

2018 m. namų ūkių šildymui iš aplinkos šilumos buvo suvartota apie 225 GWh, o 2022 m. – jau daugiau kaip 790 GWh. Tai reiškia, kad šilumos siurblių naudojimas išaugo kelis kartus, o jų dalis bendrame namų ūkių šildymo energijos balanse nuosekliai didėja.

Šilumos siurbliai vertinami dėl savo efektyvumo – tinkamai parinktas įrenginys gali pagaminti 3-5 kartus daugiau šilumos energijos, nei sunaudoja elektros, todėl tai viena ekonomiškiausių šildymo technologijų. Priklausomai nuo konkrečių sąlygų, jie gali padėti ženkliai sumažinti šildymo išlaidas, ypač lyginant su elektriniais šildytuvais ar mažo efektyvumo katilais.

Lyginant su dujinėmis sistemomis, sąskaitos sumažėja perpus. Atsiperkamumas itin didelis žinant, kad šilumos siurbliai, priklausomai nuo tipo, gali tarnauti nuo 12 iki 25 metų. Tiesa, šilumos siurbliai galimi ne visur – pastato energetinė klasė turi būti bent C kategorijos.

„Šis šildymo būdas gali gerokai sumažinti sąskaitas ir kartu prisideda prie tvaresnės ateities – įvairiais skaičiavimais, Europoje namus šildant energetiškai efektyviais šilumos siurbliais, energijos suvartojimas per metus galėtų sumažėti net 73 proc. Apskritai, namų šildymo elektrifikavimas turi įtakos visuomenės dekarbonizacijai ir mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Tai taps dar aktualiau Lietuvai vis labiau pereinant prie žaliosios energetikos. Skaičiuojama, kad jau dabar daugiau nei du trečdaliai Lietuvoje pagamintos elektros energijos – iš atsinaujinančių išteklių", – akcentuoja „Ignitis" atstovas.