Nors didžiausią įtaką sąskaitai už šildymą turi šilumos kaina ir lauko oro temperatūra, tačiau efektyviai šilumą vartojantys gyventojai gali sutaupyti. AB Vilniaus šilumos tinklai (toliau – VŠT) specialistai sako, kad sąskaitos dydis priklauso ir nuo pačių gyventojų sprendimų, vartojimo įpročių. Net ir be didelių investicijų sąskaitos gali būti mažesnės, o namuose - šilta ir jauku.

Efektyvus energijos vartojimas – galimybė sutaupyti

Kuro kainoms ir oro temperatūrai įtakos daryti negali nei klientai, nei šilumos tiekėjas, tačiau sąskaitų už šildymą dydis tiesiogiai priklauso ir nuo kiekvieno buto gyventojo galimybių taupyti, pageidaujamų komforto sąlygų ir reguliavimo ypatumų, rašoma VŠT pranešime.

„Energetinį efektyvumą lemiančias priemones galima skirtyti į tris kategorijas. Pirmoji - tai paprasti, elementarūs veiksmai, kuriuos savo butuose gali atlikti patys gyventojai. Antroji yra susijusi su namų administratoriais ir šilumos punktais. Trečioji, reikalaujanti daugiau investicijų ir laiko – renovacija“, – cituojamas VŠT Klientų aptarnavimo centro Apskaitos prietaisų administravimo grupės vadovas Juozas Paulėkas.

Prieš šildymo sezoną arba net ir jam prasidėjus galima atlikti veiksmus, kurie sąskaitas už šildymą sumažins nežymiai, bet namuose bus šilčiau, tam didelių investicijų nereikės.

Veiksmai, kurie padės išlaikyti šilumą namuose

Langų, durų sandarinimas ir profilaktinė patikra. Jeigu name langai yra nekokybiški arba seni, reikėtų pasirūpinti, kad šiluma per juos neišeitų į lauką. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos rekomenduojama užsandarinti silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Taip būstas bus geriau apsaugotas nuo šalčio ir kambaryje temperatūra pakils. Taip pat periodiškai reikėtų sureguliuoti langus, kad sandarinimo juostos gerai priglustų prie langų rėmų, tą paprastai atlieka tuo užsiimantys specialistai.

Šilumą atspindintys ekranai. Nuo šilumos prietaisų sklindanti šiluma neretai tenka ne kambariui, o įsigeria į sieną, todėl ant už radiatorių esančios sienos rekomenduojama priklijuoti šilumą atspindinčius ekranus. Tai – foliją primenanti kiek storesnė medžiaga, kuri atspindi iki 90 proc. infraraudonųjų spindulių ir lemia patalpos oro temperatūros padidėjimą 1–2 laipsniais. Ją nebrangiai galima įsigyti statybinių prekių parduotuvėse.

Neužstatyti radiatoriai. Patartina neužstatyti radiatorių baldais, neuždengti užuolaidomis, nedžiaustyti skalbinių, nes tai trukdo šilumai sklisti į kambarį. Be to, reikėtų nepamiršti, kad dulkės taip pat trukdo šilumai sklisti patalpoje, todėl šildymo prietaisų paviršius reikėtų reguliariai nuvalyti.

Teisingas patalpų vėdinimas. Patalpas reikėtų vėdinti ne ilgiau kaip 10–15 minučių iki galo atidarius langus ir sudarius trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi. Jeigu bute ant radiatorių yra termostatiniai ventiliai, vėdinant juos reikia nustatyti ant * arba 0 padalos. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu vėdinti ilgą laiką. Išeinant iš kambario reikėtų uždaryti langus ir orlaides. Tai leis namuose palaikyti pastovią temperatūrą. Prieškambario, laiptinės ir kitų vėsesnių patalpų duris reikėtų laikyti uždarytas.

Sutaupyti padės ir tvarkingas šilumos punktas

Šilumos punktas yra vienas esminių namo vidaus inžinerinių įrenginių, tiesiogiai susijusių su karšto vandens ir šilumos tiekimu. Modernus, atnaujintas šilumos punktas ne tik užtikrina sklandų šilumos tiekimą, bet ir leidžia sutaupyti. Tai priklauso nuo namų administratoriaus ir vidaus sistemų prižiūrėtojo darbo kokybės, gyventojų reiklumo.

VŠT nuotraukoje – 

VŠT Klientų aptarnavimo centro

Apskaitos prietaisų administravimo

grupės vadovas

Juozas Paulėkas

„Pastebime tendenciją, kad šilumos punktų priežiūra realybėje būna nepakankama, nors tinkamai sutvarkytas šilumos punktas gali sumažinti sąskaitas už šildymą net iki 15 proc. Minimaliais parametrais veikiantis šilumos punktas yra efektyvus ir taupo energiją. Dažnai gyventojai nežino, kokios būklės yra jų namo šilumos punktas. Nors už šią inžinerinę namo dalį atsakingi namų administratoriai, objektyviai įvertinti šilumos punkto būklę ir pateikti rekomendacijas, kaip jį efektyviai sutvarkyti, gali mūsų specialistai. Kviečiame gyventojus pasinaudoti šia paslauga ir kreiptis jau dabar – tai pats tinkamiausias laikas“, – cituojamas J. Paulėkas.

Modernizavus arba atnaujinus šilumos punktą ar atskirus jo komponentus pakeitus į automatizuotus, įrengus valdymo automatiką ir lauko oro temperatūros jutiklius būtų galima nustatyti į butus teikiamos šilumos grafikus – dienos-nakties, darbo dienų ar savaitgalio režimais. Taip butai būtų šildomi tik tiek, kiek reikia pagal lauko oro temperatūrą.

Netolygus šilumos paskirstymas pastate yra dažnai pasitaikanti problema. Klientai skundžiasi, kad vienoje pastato dalyje radiatoriai būna perkaitinami, o kitoje nepakankamai šyla. Tinkamai sumontuota ir prižiūrima šilumos balansavimo įranga daugiabutyje leidžia tolygiai paskirstyti šilumą ir ekonomiškai ją vartoti bei taupyti.

Efektyviausias būdas – pastato renovacija

Šilumos vartojimo kiekis, o taip pat ir sąskaitų dydis priklauso ne tik nuo lauko oro temperatūros, bet ir nuo konkretaus pastato būklės. Tą įrodo ir skirtingi daugiabučių namų šilumos suvartojimo duomenys. Net ir identiškai atrodantiems pastatams apšildyti gali prireikti nevienodo kiekio šilumos. Tik vieni šilumą vartoja efektyviai, o kiti šildo orą. Tuo nesunkiai galima įsitikinti palyginus skirtingų daugiabučių namų šilumos suvartojimo duomenis. Juos galima rasti internetinėje VŠT svetainėje www.chc.lt esančioje rubrikoje „Daugiabučių namų šilumos suvartojimas“. Gyventojams paieškoje tereikia suvesti savo namo adresą.

Tuomet, kai namas yra senos statybos ir neatnaujintas, palaikyti tinkamą patalpų temperatūrą reikia daugiau šilumos energijos, vadinasi, ir daugiau finansinių išlaidų šildymui. Jeigu buto kvadratiniam metrui šildyti suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį siekia 25 kWh ir daugiau, derėtų rimtai apsvarstyti galimybę atlikti pastato renovaciją.

„Gyventojai, kurių senos statybos namas yra renovuotas, ne tik pasigerina savo gyvenimo kokybę, padidina būsto vertę, prisideda prie klimato kaitos mažinimo, bet ir ženklai sutaupo šildymo išlaidoms – renovuotų namų šildymo sąskaitos būna apie 30 – 40 proc. mažesnės negu nerenovuotų“, - sako VŠT Klientų aptarnavimo departamento direktorius Laurynas Jakubauskas.

Įsivertinti namo energinį efektyvumą, pastato šilumos pralaidumą gali padėti termovizinis tyrimas. Esant žemesnei nei –10 C˚ temperatūrai specialiu prietaisu – termovizoriumi – padaromos nuotraukos, kurios atskleidžia net ir naujo namo šiluminės izoliacijos trūkumus, statybos darbų broką. Šį tyrimą gali atlikti ir VŠT specialistai. Surinkti duomenys padės objektyviai įvertinti daugiabučio namo būklę ir apsispręsti dėl renovacijos.