„Daugiabučių kiemai vis gražėja. Gyventojai noriai rūpinasi savo aplinka, sodina gėles, jas prižiūri ir laisto. Ir krūmų nori žydinčių, puošnių, kvepiančių, – pastebėjo sodinukų dalinimo akciją koordinuojanti „Vilniaus miesto parkų" patarėja ir kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė. Jos nuomone, bendras rūpinimasis augalais skatina kaimyniškumą, sutelkia bendruomenes.

Per ketverius metus, kai vykdoma ši akcija, vilniečiams jau išdalinta apie 18 tūkst. krūmelių. Jie puošia daugiabučių kiemus ir bendrai naudojamas teritorijas.

Kaip ir kokių galima gauti krūmų?

Šiais metais gyventojams dalinami penkių rūšių krūmai: šluotelinės hortenzijos, šviesiosios hortenzijos, darželiniai jazminai, juoduogiai šeivamedžiai, dviejų veislių paprastosios alyvos.

Prie daugiabučių namų norintys pasisodinti krūmų turi:

1. iš pateikto sąrašo išsirinkti krūmus;
2. parinkti jiems tinkamą vietą (daugiabučių kieme valstybinėje žemėje);
3. gauti kaimynų sutikimą sodinti (ypač pirmų aukštų, jei krūmai bus netoli pastato);
4. iki balandžio 5 d. kreiptis į savo seniūniją ir elektroniniu paštu pateikti laisvos formos prašymą, kuriame būtų nurodyta sodinukų kiekis ir rūšis, pridėti pageidaujamos želdinti vietos nuotraukas ir taškeliais pažymėtas sodinimo vietas ant ortofoto. Prašyme taip pat reikėtų keliais sakiniais argumentuoti, kodėl šioje vietoje gyventojai norėtų pasisodinti augalų.

Vilniaus m. savivaldybės nuotraukos

Kur galima sodinti?

Krūmai bus dalinami bendruomenėms, pasisodinti daugiabučių kiemuose, bendrai naudojamose valstybinės žemės teritorijose. Krūmeliai nedalinami sodinimui privačiose teritorijose, net jei tose vietose įsikūrę daugiabučiai gyvenamieji namai.

Norintys gauti sodinukų turės pateikti ir raštišką 3-5 kaimynų sutikimą. Su kaimynais reikėtų susitarti, kas prižiūrės krūmelius, laistys per sausras bent pirmuosius metus, kol jie gerai prigis ir įsišaknys, kas rūpinsis apsauginiais kuoliukais, kad nedideli krūmai nebūtų nušienauti.

Jazminų, alyvų krūmai užaugs iki 2-3 m aukščio, todėl gyventojai turėtų pagalvoti, ar užaugę krūmai netrukdys kaimynams, inžinerinius tinklus prižiūrinčioms įmonėms ir miestą prižiūrinčiomis tarnyboms.

Gyventojų prašymą gavusios seniūnijos patikrins, ar siūlomoje vietoje galima sodinti, ar teritorijoje nėra tam tikrų inžinerinių tinklų, bus įvertintos sklypų ribos, leistini atstumai nuo pastatų ir atsakys klausėjams. Bendruomenes, kurioms bus skirti sodinukai, seniūnijos atskirai informuos kada ir kur pasiimti augalus.

Kaip sodinti sodinukus?

Svarbu iškasti dvigubai didesnę duobę nei sodinuko vazonėlis. Jei gruntas kietas ar nelaidus, duobę reikia padidinti. Kiti žingsniai: įmaišyti komposto, permaišyti su esamu gruntu, laikantis tręšimo instrukcijų įberti lėto poveikio trąšų. Iš vazonėlio išėmus augalą, reikia patikrinti šaknis: jei jos susivijusios, praardyti, kad galėtų plėstis į šonus. Augalą sodinti taip, kad jo kaklelis būtų sulig aplinkinės žemės lygiu. Būtų gerai, kad pasodinusius krūmus bendruomenės juos ir užmulčiuotų: aplink augalą 50-100 cm spinduliu užpiltų apie 3-5 cm storio lapuočių mulčiaus. Tuomet aplink augalą mažiau augs piktžolės ir geriau laikysis drėgmė.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Kaip prižiūrėti ir apsaugoti krūmus?

Pasodinus augalą, jį reikia gausiai palaistyti ir rūpintis, kol prigis. Uždėti kamienų apsaugą, įkalti gerai matomus kuoliukus, kad jie kyšotų bent 70 cm virš žemės. Tai apsaugos mažus augalus nuo neapdairaus nušienavimo trimeriu ar žoliapjove.

Pasodinus reikėtų pranešti seniūnijai apie tikslią krūmų pasodinimo vietą, kad augalus būtų galima inventorizuoti ir įtraukti į želdynų priežiūros žemėlapį, pagal kurį planuojami įvairūs aplinkos tvarkymo darbai.

Savo kiemuose pasodintų žaliuojančių sodinukų nuotraukomis vilniečiai kviečiami dalintis el. paštu zalias@vilnius.lt.