2026 m. lapkričio 6 d. penktadienis, 17:52:07
Reklama  |  facebook

Šiaurės Lietuvos dirvožemyje stiprėja gipso tirpimas: mokslininkai tai sieja su klimato kaita

2025-03-20 12:00
„Lietuvos karstinis regionas išskirtinis tuo, kad gipsas yra palyginti arti paviršiaus (3-10 m gylyje), todėl smegduobės formuojasi įvairiais ir nenuspėjamais scenarijais – netikėtose vietose gali staiga įkristi grunto sluoksniai arba lėtai suslūgti, kaip ir po to staiga ir giliai baigti formuotis. Beje, Šiaurės Lietuvos karstiniai procesai, remiantis tarptautiniais duomenimis, patenka tarp aktyviausių Europoje gipso pagrindu susiformavusių zonų“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Mikulėnas.
nuotrauka
Lietuvos geologijos tarnybos nuotr.


Minimos įmonės
LGT (Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos),
Naujausias Šiaurės Lietuvos karstinio regiono tyrimas rodo, kad cheminė denudacija (gipso sutirpimas) pastaraisiais metais intensyvėja. 2024 m. Tatulos upės baseine (Biržų r.) išmatuotas gipso išplovimas siekė 210 m³/km² per metus, t. y. 29 proc. daugiau nei ankstesnio dvidešimtmečio vidurkis. Tuo tarpu Smardonės baseine (Biržų r.) situacija stabilesnė – denudacijos rodikliai išliko artimi daugiametei normai ir siekia 199 m³/km².

Denudacija plačiąja prasme – geologinis procesas, kai paviršinės uolienos nuplaunamos, nusidėvi arba išardomos įvairių gamtinių veiksnių, tokių kaip vanduo, vėjas ar cheminiai procesai. Šiaurės Lietuvoje gipso uolienų cheminė denudacija ypač paplitusi ir svarbi. Per šį procesą vandenyje tirpstančių mineralų (pvz., gipso) jonai išplaunami, todėl formuojasi paviršinės bei požeminės karstinės formos – smegduobės, įslūgos, plyšiai, urvai ir jų sistemos, tuštumos ir kitos.

Iki 2024-ųjų pabaigos Lietuvos geologijos tarnyba kartu su Gamtos tyrimų centro mokslininkais atliko išsamų monitoringą, per kurį tyrė gipso denudacijos intensyvumo kaitą Šiaurės Lietuvoje. Šis monitoringas buvo vykdomas kaip Valstybinio aplinkos monitoringo priemonė. Tyrimai, atlikti Gamtos tyrimų centro mokslininkų, apėmė vandens ėmimą iš penkių karstinių regiono taškų, reguliarius debito matavimus ir kasdieninius vandens lygio stebėjimus Pelanio ežere (Kirkilų k., Biržų r.).

We love Lithuania

Biržų rajone 2023 m. atsivėrusi smegduobė. Puslapio „We Love Lithuania“ nuotr.

Laboratorinė analizė leido nustatyti karstiniams procesams būdingų cheminių elementų – kalcio ir sulfatų – koncentracijas vandenyje. Pagal surinktus duomenis apskaičiuotas metinis gipso denudacijos intensyvumas, leidžiantis įvertinti, kaip intensyviai vyksta šis natūralus procesas ir kokie veiksniai jį spartina.

Ilgalaikė tendencija – vis spartesnis nykimas

Stebint ilgalaikius duomenis, aiškėja, kad gipso denudacijos intensyvumas nuo 1977 m. auga. Vidutinis gipso nykimo rodiklis Smardonės baseine 1977-2024 m. siekė 252 m³/km², o Tatulos baseine 1963-1979 m. rodiklis buvo 113 m³/km², bet nuo 1994 m. jis išaugo iki 174 m³/km².

Šis procesas gali būti siejamas su klimato kaita. 2024 m. buvo rekordiškai šilti – vidutinė metinė oro temperatūra Biržuose siekė 9,2 °C – tai aukščiausia reikšmė per visą stebėjimų istoriją nuo 1924 m. Taip pat 2023 ir 2024 m. kritulių kiekis buvo 19-21 proc. mažesnis nei 1991-2020 m. normos, bet upės išlaikė didelį nuotėkį, kas gali rodyti spartesnę požeminio vandens cirkuliaciją karstinėje zonoje.

Geologinė įdomybė – bet ir pavojus infrastruktūrai

Ši teritorija, besidriekianti Biržų, Pasvalio rajonuose ir užkabinanti Panevėžio rajoną bei keletą atskirų vietovių rajone, garsėja unikaliomis gamtinėmis formomis, susiformavusiomis dėl po žeme tirpstančių gipso uolienų. Nors karstiniai procesai dažnai siejami su infrastruktūros pavojais, jie kuria įspūdingą kraštovaizdį ir padeda pažinti gamtos jėgų poveikį.

Biržų rajone
2020 m. atsivėrė
nauja smegduobė.
Valstybinės saugomų teritorijų
tarnybos nuotr.

Viena ryškiausių karstinio regiono įdomybių – smegduobės. Jos formuojasi, kai gipsas po žeme ištirpsta ir žemės paviršius praranda stabilumą. Geologų duomenimis, dabar Šiaurės Lietuvos karstiniame regione suskaičiuota daugiau nei 11 tūkst. įvairaus dydžio ir amžiaus smegduobių. Karstinis procesas šioje dalyje vis dar aktyvus ir kiekvienais metais atsiranda naujų smegduobių. Žymiausios jų – Karvės ola (apie 20 m gylio ir 10 m pločio) ir Geologų duobė (ilgis 13,5 m, plotis 11,8 m, gylis 4 m, plotas 166,5 m2, tūris apie 185 m3).

Be smegduobių, karstiniame regione gausu ir kitų gamtos formų, pavyzdžiui, nedidelių ežerėlių, susiformavusių smegduobėse, bei plyšių ir įslūgų. Vienas įdomesnių objektų – Pelanio ežeras, susidaręs karstinių procesų metu ir nuolat keičiantis savo dydį priklausomai nuo požeminio vandens lygio.

Šiaurės Lietuvos karstinio regiono gipso denudacijos tyrimai svarbūs tiek mokslininkams, tiek vietos savivaldoms. Šis regionas – viena jautriausių geologinių zonų mūsų šalyje. Taigi tyrimai suteikia galimybę geriau suprasti, kaip besikeičiančios klimato sąlygos ir žmogaus veikla gali paveikti karstinių procesų intensyvumą. Surinkti duomenys padės parengti efektyvesnes prevencijos ir valdymo priemones siekiant išvengti galimų pavojų. Be to, tai svarbu ir aplinkosauginiu požiūriu, nes karstiniai regionai – unikalios ekosistemos, kurias, atlikdami tyrimus, geriau suprasime. 
Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2026-11-06 13:22
Praėjusi žiema pareikalavo iš kelininkų daugiau kaip 154 tūkst. tonų druskos ir milijonų kilometrų technikos darbo. Šiemet AB „Kelių priežiūra“ žiemos sezoną pasitinka sukaupusi didesnes medžiagų atsargas, išplėtusi sandėliavimo pajėgumus ir įdiegusi papildomų kelių būklės stebėsenos priemonių. Tači...
nuotrauka
2026-11-04 05:20
Kai kuriuose Lietuvos krašto keliuose dviem automobiliams prasilenkti vis dar sudėtinga – važiuojamoji dalis vietomis nesiekia nė 3 metrų. Vienas tokių ruožų bus rekonstruotas Anykščių rajone: beveik 8 km ilgio Molėtų–Anykščių kelio atkarpos atnaujinimas kainuos beveik 9 mln. eurų. Darbus planuojama...
nuotrauka
2026-10-29 14:23
Nuo kitų metų pradžios daliai transporto priemonių valdytojų teks keisti įprastą kelių mokesčio mokėjimo tvarką, tačiau nauja sistema žada ir mažesnių išlaidų. „Via Toll“ leis už mokamus kelius atsiskaityti pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą, o jam fiksuoti bus galima naudoti įprastą išmanųjį telefo...
nuotrauka
2026-10-29 14:15
Geležinkelio „Rail Baltica“ įgyvendinimui Lietuvoje numatoma prašyti dar 37,3 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) finansavimo. Didžioji dalis lėšų būtų skirta elektros tiekimo infrastruktūrai, techninei dokumentacijai, geležinkelio įrangos bandymams ir žemės išpirkimui Panevėžio geležinkelio mazge.
nuotrauka
2026-10-29 07:01
Kaune statomas Santakos tiltas pereina į baigiamąjį etapą – ant 6,5 tūkst. tonų sveriančios plieninės perdangos bus paklota beveik 2 000 tonų asfalto. Jei darbai vyks pagal planą, 417 metrų ilgio tiltu eismas bus atvertas iki šių metų pabaigos.
nuotrauka
2026-10-27 09:52
Geležinkelių infrastruktūros būklės stebėsena tampa efektyvesnė – „LTG Infra“ įdiegė sistemą, kuri vienoje platformoje sujungia kelmačio surenkamus duomenis, leidžia greičiau pastebėti galimus defektus ir automatizuoja ataskaitų rengimą. Tikimasi, kad tai padės operatyviau planuoti priežiūros darbus...
nuotrauka
2026-10-27 07:58
Klaipėdos Atgimimo aikštės rekonstrukcija pereina į kitą etapą – įrengiama lietaus vandens surinkimo sistema, o atsisakius požeminės automobilių stovėjimo aikštelės tikslinami ir pačios erdvės projektiniai sprendiniai. Už 6 mln. eurų vykdomus darbus planuojama baigti iki 2027 m. pavasario pabaigos.
nuotrauka
2026-10-27 07:47
Klaipėdoje statomas naujas plūdrusis dokas turėtų sustiprinti Lietuvos pozicijas tarptautinėje laivų remonto rinkoje. Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė investuoja į infrastruktūrą, kuri leis priimti didesnius laivus, plėsti remonto paslaugas ir per metus aptarnauti bent 10 proc. daugiau laivų...
nuotrauka
2026-10-27 07:40
Gariūnų išvažiavimas į magistralinį kelią A1 yra vienas iš sostinės transporto sistemos siaurųjų taškų, kuriame piko metu stringa dideli transporto srautai. Vilniaus miesto savivaldybė pradeda beveik 3,5 mln. eurų vertės darbus, kuriais siekiama pagerinti eismo sąlygas ir padidinti jungties pralaidu...
nuotrauka
2026-10-26 09:13
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia didelio masto pokyčiai – planuojama rekonstruoti 99 tiltus ir viadukus, o projektui numatoma skirti iki 400 mln. eurų. Prieš priimant galutinius sprendimus, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir AB „Via Lietuva“ atstovai su rinkos dalyviais derina darbų...
nuotrauka
2026-10-26 07:38
Kelius, kuriais per parą pravažiuoja vos kelios dešimtys automobilių, bus galima projektuoti paprasčiau ir pigiau. Nuo lapkričio 1 d. įsigalios atnaujintos Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės, numatančios daugiau sprendinių mažo eismo intensyvumo keliams.
nuotrauka
2026-10-22 05:55
Vietoje elektros linijų apsaugos zonų šiandien galiojančių ribojimų dalyje teritorijų atsivers daugiau galimybių statyboms ir verslo plėtrai. Vyriausybė pritarė pakeitimams, kurie leistų visoje Lietuvoje atlaisvinti apie 12 tūkst. hektarų žemės – daugiau nei užima Klaipėdos miestas.
nuotrauka
2026-10-21 08:13
Kelias, kuriuo pasiekiamas Rūdninkų poligonas, bus atnaujintas už 7,5 mln. eurų. Beveik 14 km ruože numatyta ne tik nauja asfalto danga, bet ir tilto remontas, autobusų stotelių atnaujinimas bei eismo saugos priemonės. Darbai vyks etapais, o jų pabaiga numatyta 2027 metų vasarą.
nuotrauka
2026-10-20 06:16
Lietuvos keliams tvarkyti skiriamos sumos didėja, tačiau jų būklė negerėja taip sparčiai, kaip reikėtų. Savivaldybės ir kelių sektoriaus atstovai ragina keisti finansavimo principus, užtikrinti ilgalaikį investicijų planavimą ir mažinti biurokratines išlaidas. Vien dokumentams, reikalingiems maždaug...
nuotrauka
2026-10-15 06:58
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
nuotrauka
2026-10-14 09:19
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
nuotrauka
2026-10-13 06:03
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
nuotrauka
2026-10-13 06:00
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
nuotrauka
2026-10-11 09:22
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.
nuotrauka
2026-10-09 09:13
Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ ateityje galės atsisakyti dalies elektros gamybos savo varikliais – tam po Kuršių mariomis tiesiama speciali elektros jungtis. Į Klaipėdą jau pristatytas Suomijoje pagamintas 3,88 km ilgio povandeninis kabelis, o visa 19,3 mln. eurų vertės proje...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra