LGT (Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos),

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) baigė reikšmingą projektą – visos Lietuvos teritorijos inžinerinių geologinių sąlygų sudėtingumo vertinimą. Šio darbo rezultatas – pirmasis sudėtingų ir vidutinių inžinerinių geologinių sąlygų žemėlapis, sukurtas GIS pagrindu ir prieinamas visuomenei LGT interneto s...

Vykdydami seismologinį monitoringą, per 2018-2023 m. laikotarpį Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai užregistravo 10 062 vietinius seisminius įvykius, 487 regioninius ir 1 579 teleseisminius. „Kartu atkreipiame dėmesį, kad didelė dalis vietinių įvykių buvo susiję su žmogaus veikla“, – sak...

Vilniaus apygardos administracinis teismas iš dalies patenkino akcinės bendrovės „Eglės sanatorija“ skundą ir nuo 125 503 Eur iki 25 100,6 Eur sumažino jai Aplinkos apsaugos departamento paskirtą ekonominę sankciją už sunaudotą vandenį.

Aplinkos ministerijos sprendimai per pirmuosius 2022 m. šešis mėnesius padėjo verslui sutaupyti 3,4 mln. eurų. Tai sudaro 34,98 proc. visos per 2022 m. I pusmetį šalyje sumažintos administracinės naštos. Aplinkos ministerija priėmė 18 teisės aktų, kurie darė įtaką pokyčiui, ir net 13 iš jų administr...

Nemaža dalis sodų bendrijų naudojasi neįteisintais gręžiniais. Juos įteisinti būtina ir tuo turi pasirūpinti sodų bendrijų pirmininkai. Registruoti reikia ir negilius, naudojamus sezoniškai ar tik daržų laistymui gręžinius.

Gegužės 1 d. įsigaliojo Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, kuris numato 3 metų laikotarpį, per kurį bus galima įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotus arba registruotus, tik neturinčius aktualių duomenų apie savininką, gręžinius.

Gyventojai, kurie naudojasi gręžiniais, neįregistruotais Žemės gelmių registre ar šiame registre nėra atnaujinę duomenų apie gręžinio savininką, jau gali pradėti jų įteisinimo procedūras.

Užbaigusi viešųjų pirkimų procedūrą Klaipėdos Vitės progimnazijos sporto aikštyno rekonstravimo darbų rangovui parinkti, š. m. balandžio 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pasirašė rangos sutartį su konkurso laimėtoju – Vilniuje registruota UAB „Rolana“. Sutarties vertė - 820 tūkst. ...

Nuo šiol gyventojams ir įmonėms mažuosiuose karjeruose išteklius leidžiama kasti iki 3 m gylio, o savivaldybių administracijoms – iki 1 ha ploto. Be to, patikslintos vietos, kuriose juos draudžiama įrengti ar tam reikalingas pritarimas, nustatyti aiškūs perregistravimo reikalavimai pasikeitus žemės ...

Įmonėms ir gyventojams, kurie šilumos energijai gaminti naudos geoterminius išteklius, nereikės atlikti papildomų tyrimų įrengiant mažesnę nei 50 kilovatvalandžių (kW) galios geoterminę sistemą.

Lietuvoje iš žemės galima išgauti apie 62 tūkst. gigavatvalandžių (GWh) atsinaujinančių šilumos energijos išteklių per metus, o visos valstybės žemės potencialas – beveik 2 mln. GWh, nustatė Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT).

Buvusios pabėgių mirkymo gamyklos teritorija Kaune, A. Juozapavičiaus prospekte, jau kelis dešimtmečius išlieka Kauno piktžaizde. Skalūnų alyva bei kiti naftos produktai iki šiol plūsta į aplinką.

Aplinkos ministerijos kuriama Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS) padės saugoti šalies vandens telkinius nuo taršos individualiai tvarkomomis nuotekomis ir pagerinti jų būklę. Joje fiksuojami duomenys aiškiai parodys, kaip sklypo savininkas tvarko nuotekas, ar neviršija taršos normų.

Nauja elektrinės tomografijos įranga, kurią įsigijo Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, leis šį metodą veiksmingai panaudoti geologiniams tyrimams ir padidins aplinkosaugininkų galimybes fiksuoti nelegalius taršos šaltinius, įvertinti užterštas teritorijas.

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) pateikė galutines išvadas dėl chromu ir kitais sunkiaisiais metalais užterštų teritorijų Klaipėdos miesto šiaurinėje dalyje: visoms devynioms į tyrimą įtrauktoms teritorijoms būtina parengti tvarkymo planus, pagal kuriuos jos turės būti tvarkomos.

Kaune imtasi griežtesnių metodų siekiant nustatyti Girstupio upelio ir jo intako Gričiupio taršos šaltinius bei nubausti su tuo susijusius asmenis. Bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija, mestos papildomos pajėgos ir speciali įranga: Lietuvos geologijos tarnybos specialistai naujos kartos georada...

Civilizacija suteikia ne tik galimybių, bet kelia ir grėsmių, kurių viena – grunto tarša pavojingomis atliekomis. Problema dažnai sprendžiama paprastuoju būdu: užterštą gruntą išveža, naują atveža. Tačiau tai nedera su tvarumu, prieštarauja žiedinės ekonomikos principui, reikalauja papildomų sąnaudų...

Per praėjusius metus Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) geologinės aplinkos taršos židinių duomenų bazė papildyta informacija dar apie 40 potencialių šios taršos židinių visoje šalyje ir dabar joje iš viso yra sukaupta duomenų apie 12,5 tūkst. tokių židinių.

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) specialistai šalies karstiniame regione pernai, kaip ir kasmet, aptiko naujų karstinių reiškinių – 15 naujų smegduobių ir dar 30 susidariusių anksčiau, bet iki tol neregistruotų.

Žemės gelmių registre, kurį tvarko Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, 2019-aisiais buvo įregistruota daugiausia naujų gręžinių per pastarąjį dešimtmetį – 2409 (2336 – gavybos, 73 – tiriamieji). Pavyzdžiui, 2018 m buvo įregistruoti 1567, 2017 m. – 1572 gręžiniai. Mažiausiai įregi...