Šilumos gamybos kaina Kaune per metus atpigo beveik dvigubai
2021-03-12 10:45
Kauno mieste centralizuotai tiekiamos šilumos gamybos kaina per pastaruosius 12 mėnesių reikšmingai sumažėjo, o atskirais mėnesiais sumenko dvigubai ar net daugiau. Prie to svariai prisidėjo ir jau visus metus šilumos energiją gaminanti bei į Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemą tiekianti Kauno kogeneracinė jėgainė.
Kauno kogeneracinė jėgainė, kaip pranešama, pirmąją šilumą ėmė tiekti dar praėjusių metų vasarį ir nuo to laiko stebima aiški šilumos gamybos kainos mažėjimo tendencija. Pavyzdžiui, šių metų sausį ir vasarį į Lietuvą sugrįžus šalčiui, Kauno mieste vidutinė pagaminamos šilumos kaina, „Baltpool“ duomenimis, atitinkamai siekė 1,51 ir 1,48 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) – arba 48 proc. ir 45 proc. mažiau negu prieš metus.
„Galime atsakingai teigti, kad viena pagrindinių šilumos gamybos kainos mažėjimo priežasčių Kaune yra naujos jėgainės atsiradimas ir padidėjusi konkurencija tarp nepriklausomų šilumos gamintojų. Net ir ypatingai šaltu laikotarpiu, pagamintos šilumos kilovatvalandės kaina išsilaikė stabili. Taigi, Kauno gyventojai dėl šios konkurencijos tik laimi. Planuojame, kad mūsų veikla ir toliau leis užtikrinti kuo palankesnes šilumos gamybos kainas“, – pranešime cituojamas KKJ generalinis direktorius Ramūnas Paškauskas.
Ypač ryškus vidutinės šilumos gamybos kainos skirtumas stebimas ne šildymo sezono metu, kuomet šilumos gamybos kaina buvo net apie 60 proc. žemesnė nei prieš metus. Iš viso 2020 m. vidutinė šilumos gamybos kaina buvo apie 1,2 ct/kWh arba apie 43 proc. mažesnė nei 2019 m, o palyginus su 2014 metais, kuomet Lietuvos Respublikos vyriausybė priėmė sprendimą dėl tokios jėgainės statybų, šilumos gamybos kaina sumažėjo keletą kartų.
Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno kogeneracinė jėgainė šilumą bei elektros energiją gamina iš perdirbti netinkamų komunalinių ir nepavojingų pramoninių atliekų. Visoje Europos Sąjungoje taikomus itin griežtus aplinkosauginius standartus atitinkanti jėgainė užtikrina konkurencingas šilumos gamybos kainas ir mažina elektros energijos importą, tačiau svarbiausia – padeda išvengti net 200 tūkstančių tonų atliekų per metus, kurios, nesant jėgainei, patektų į Lietuvos sąvartynus. Sąvartynuose šios atliekos ne tik užimtų didžiules teritorijas ir vizualiai terštų aplinką, bet taip pat išskirtų ypač didelius kiekius šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o tuo pačiu taptų potencialiu pavoju gruntinio vandens kokybei.
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusios jėgainės projektą kartu įgyvendina bendra „Ignitis grupės“ ir „Fortum Heat Lietuva“ įmonė – Kauno kogeneracinė jėgainė. Bendra projekto vertė siekia apie 160 milijonų eurų.
Lietuvos elektros rinkoje – vienas brangiausių šių metų laikotarpių. Šiandien, lapkričio 9-ąją, vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams sieks apie 61 ct/kWh, o vakarinio piko metu gali perkopti ir 92 ct/kWh. Energetikos rinkos dalyviai įvardija kelias tokio šuolio priežastis – nuo silpnos vėjo ...
Praėjusi žiema pareikalavo iš kelininkų daugiau kaip 154 tūkst. tonų druskos ir milijonų kilometrų technikos darbo. Šiemet AB „Kelių priežiūra“ žiemos sezoną pasitinka sukaupusi didesnes medžiagų atsargas, išplėtusi sandėliavimo pajėgumus ir įdiegusi papildomų kelių būklės stebėsenos priemonių. Tači...
Kai kuriuose Lietuvos krašto keliuose dviem automobiliams prasilenkti vis dar sudėtinga – važiuojamoji dalis vietomis nesiekia nė 3 metrų. Vienas tokių ruožų bus rekonstruotas Anykščių rajone: beveik 8 km ilgio Molėtų–Anykščių kelio atkarpos atnaujinimas kainuos beveik 9 mln. eurų. Darbus planuojama...
Nuo kitų metų pradžios daliai transporto priemonių valdytojų teks keisti įprastą kelių mokesčio mokėjimo tvarką, tačiau nauja sistema žada ir mažesnių išlaidų. „Via Toll“ leis už mokamus kelius atsiskaityti pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą, o jam fiksuoti bus galima naudoti įprastą išmanųjį telefo...
Geležinkelio „Rail Baltica“ įgyvendinimui Lietuvoje numatoma prašyti dar 37,3 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) finansavimo. Didžioji dalis lėšų būtų skirta elektros tiekimo infrastruktūrai, techninei dokumentacijai, geležinkelio įrangos bandymams ir žemės išpirkimui Panevėžio geležinkelio mazge.
Kaune statomas Santakos tiltas pereina į baigiamąjį etapą – ant 6,5 tūkst. tonų sveriančios plieninės perdangos bus paklota beveik 2 000 tonų asfalto. Jei darbai vyks pagal planą, 417 metrų ilgio tiltu eismas bus atvertas iki šių metų pabaigos.
Geležinkelių infrastruktūros būklės stebėsena tampa efektyvesnė – „LTG Infra“ įdiegė sistemą, kuri vienoje platformoje sujungia kelmačio surenkamus duomenis, leidžia greičiau pastebėti galimus defektus ir automatizuoja ataskaitų rengimą. Tikimasi, kad tai padės operatyviau planuoti priežiūros darbus...
Klaipėdos Atgimimo aikštės rekonstrukcija pereina į kitą etapą – įrengiama lietaus vandens surinkimo sistema, o atsisakius požeminės automobilių stovėjimo aikštelės tikslinami ir pačios erdvės projektiniai sprendiniai. Už 6 mln. eurų vykdomus darbus planuojama baigti iki 2027 m. pavasario pabaigos.
Klaipėdoje statomas naujas plūdrusis dokas turėtų sustiprinti Lietuvos pozicijas tarptautinėje laivų remonto rinkoje. Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė investuoja į infrastruktūrą, kuri leis priimti didesnius laivus, plėsti remonto paslaugas ir per metus aptarnauti bent 10 proc. daugiau laivų...
Gariūnų išvažiavimas į magistralinį kelią A1 yra vienas iš sostinės transporto sistemos siaurųjų taškų, kuriame piko metu stringa dideli transporto srautai. Vilniaus miesto savivaldybė pradeda beveik 3,5 mln. eurų vertės darbus, kuriais siekiama pagerinti eismo sąlygas ir padidinti jungties pralaidu...
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia didelio masto pokyčiai – planuojama rekonstruoti 99 tiltus ir viadukus, o projektui numatoma skirti iki 400 mln. eurų. Prieš priimant galutinius sprendimus, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir AB „Via Lietuva“ atstovai su rinkos dalyviais derina darbų...
Kelius, kuriais per parą pravažiuoja vos kelios dešimtys automobilių, bus galima projektuoti paprasčiau ir pigiau. Nuo lapkričio 1 d. įsigalios atnaujintos Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės, numatančios daugiau sprendinių mažo eismo intensyvumo keliams.
Vietoje elektros linijų apsaugos zonų šiandien galiojančių ribojimų dalyje teritorijų atsivers daugiau galimybių statyboms ir verslo plėtrai. Vyriausybė pritarė pakeitimams, kurie leistų visoje Lietuvoje atlaisvinti apie 12 tūkst. hektarų žemės – daugiau nei užima Klaipėdos miestas.
Kelias, kuriuo pasiekiamas Rūdninkų poligonas, bus atnaujintas už 7,5 mln. eurų. Beveik 14 km ruože numatyta ne tik nauja asfalto danga, bet ir tilto remontas, autobusų stotelių atnaujinimas bei eismo saugos priemonės. Darbai vyks etapais, o jų pabaiga numatyta 2027 metų vasarą.
Lietuvos keliams tvarkyti skiriamos sumos didėja, tačiau jų būklė negerėja taip sparčiai, kaip reikėtų. Savivaldybės ir kelių sektoriaus atstovai ragina keisti finansavimo principus, užtikrinti ilgalaikį investicijų planavimą ir mažinti biurokratines išlaidas. Vien dokumentams, reikalingiems maždaug...
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.