Siūlomos pataisos – vienas iš sprendimų, kuriais Vyriausybė, reaguodama į ženkliai išaugusias žaliavų kainas pasaulinėje rinkoje, siekia sušvelninti dėl to augančias šildymo, gamtinių dujų ir elektros kainas buitiniams vartotojams.

Kaip šildymo sąskaitą sumažinti dešimtadaliu

Skaičiuojama, jog sumažinus tinkamai neprižiūrimų daugiabučių šilumos mazgų atsirandančių energijos švaistymus, galutinė šildymo sąskaita vartotojams galėtų sumažėti dešimtadaliu.

„Pigiausia energija yra ta kurios nesuvartojame. Siekiant sumažinti energijos išteklių kainų šuolių pasaulinėse įtaką galutinei vartotojo sąskaitai, reikalingi ilgalaikiai sprendimai, tarp jų – ir tie, kurie mažintų energijos suvartojimą, didintų efektyvumą, išgyvendintų įsisenėjusius energijos švaistymus ir neūkiškumus. Tinkamai prižiūrimi daugiabučių šilumos punktai gali sumažinti sąskaitas maždaug dešimtadaliu, tad didesnė konkurencija tar šios paslaugos tiekėjų didins paslaugos kokybę“, – Energetikos ministerijos pranešime cituojamas ministras Dainius Kreivys.

Pataisomis siūloma suteikti gyventojams daugiau pasirinkimo galimybių, renkantis šilumos punktų prižiūrėtoją, leidžiant pastato šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatacijos paslaugas teikti ir šilumos tiekėjams. Tikimasi, kad didesnė konkurencija tarp šilumos punkto priežiūros paslaugos tiekėjų pagerins šių paslaugų kokybę ir didins šilumos punktų energetinį efektyvumą.

Šilumos tiekėjai taip pat būtų įpareigoti teikti informaciją vartotojams apie energinį naudingumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinę dalį centrinio šildymo tinklų sistemose. Tai turėtų didinti gyventojų suinteresuotumą siekti didesnio šildymo sistemos efektyvumo bei naudoti daugiau energijos iš atsinaujinančių išteklių.

Svarstoma dėl galimybės atsijungti nuo neefektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo 

Į Šilumos ūkio įstatymą, kaip rašoma pranešime, siūloma perkelti ES Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos 2018/2001 nuostatas dėl šilumos vartotojų teisės atsijungti nuo neefektyvių centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemų, jeigu šios neatitinka efektyvios CŠT sistemos kriterijų, o pasirinktas alternatyvus šildymo būdas bus bent 20 proc. didesnio energinio naudingumo už esamos šilumos tiekimo sistemos naudingumą. Tokiu atveju šilumos tiekėjui turėtų būti kompensuojamos dėl fizinio atjungimo tiesiogiai patirtos išlaidos, taip pat neamortizuota šilumos tiekėjų turto dalis, jeigu tokia yra.

Siekiant pagerinti šilumos punktų priežiūrą, įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti konkretų turtinį įpareigojimą daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams apmokėti šilumos tiekėjams už jiems nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų įrenginių remonto ir kitas sąnaudas, kurios nėra įskaičiuotos į šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) tarifą. Šios konkretaus namo šilumos punkto remonto sąnaudos bus įtraukiamos į atitinkamo namo gyventojų sąskaitas.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą šilumos punktai turėtų priklausyti daugiabučių namų savininkams, tačiau dar ne visi gyventojai yra perėmę ir naudojasi šilumos tiekėjams nuosavybės teise priklausančiais šilumos punktais, tačiau šilumos tiekėjams nėra apmokama (atlyginama) už jiems nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų įrenginių remonto ir kitas sąnaudas, todėl šilumos punktų įrenginiai nusidėvi, laiku neinvestuojama į šilumos punktų atnaujinimą, o ilgainiui jų eksploatavimas tampa neefektyvus, nesaugus ir nepatikimas.