Lietuvoje yra 103 miestai – ne 3 ir ne 6. Kurį laiką didžiavomės VILNIUS TECH Urbanistikos katedros profesoriaus Kazio Šešelgio kurta vieninga Lietuvos apgyvendinimo sistema, kurios dėka neturėjome ištuštėjusių mažų miestų, kaip nutiko Latvijoje. Vis dėlto, pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje stebime procesus, kai dėl per mažo gyventojų kiekio mažuosiuose miestuose naikinamos švietimo, medicinos įstaigos. Vietiniai gyventojai norėtų matyti kitokią gimtųjų kraštų ateitį, tačiau jie neretai priversti aukštesnės gyvenimo kokybės ieškoti kitur.

„Miestų traukimosi (angl. shrinking cities) reiškinys aktyviau pradėtas nagrinėti XX amžiaus pabaigoje. Yra net susiformavę tyrimų tinklai, pavyzdžiui, Shrinking Cities International Research Network (SCIRN). Lietuva yra ne vienintelė, susidurianti su šiuo fenomenu, tad ugdant architektus juos būtina supažindinti su globaliu mastu vykstančiais urbanizacijos iššūkiais, tvaraus vystymo poreikiu ir šiandieninėmis miestų raidos tendencijomis", – pasakoja pranešime cituojama VILNIUS TECH Urbanistikos katedros vedėja doc. dr. Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė.

Žvilgnis į vietines problemas – pro globalių iššūkių akinius

VILNIUS TECH Architektūros studijų programos studentai kasmet nagrinėja skirtingus mažus Lietuvos miestus ir kuria scenarijus, kuriais pasinaudojusios savivaldybės galėtų tikėtis grandininių reakcijų, atkuriančių ir stiprinančių miestų gyvybingumą. Neseniai studentų idėjoms duris atvėrė Skuodo rajono savivaldybė: parodoje pristatyti darbai pasakoja apie Skuodo unikalumą ir galimybes augti.

Skuodo r. savivaldybės nuotr.

Docentė pabrėžia, kad pristatyti darbai pasižymi jautriu požiūriu į Skuodo specifiką: „Skuodo mieste pro globalių iššūkių akinius buvo spręstos lokalios miesto problemos, susijusios su miesto urbanistinės regeneracijos, urbanistinių viešųjų erdvių tobulinimo ir kitais uždaviniais. Dažniausiai studentai siekė nedidelių intervencijų, kuriomis pasiekiamas santykinai reikšmingas efektas, pabrėžiantis miesto savitumą".

Parodos atidaryme dalyvavo Skuodo rajono Tarybos nariai, seniūnaičiai ir bendruomenės atstovai, o visa ekspozicija itin rūpinosi vicemerė Inga Jablonskė. Visuomenė buvo supažindinta su VILNIUS TECH studentų darbais, pradedant nuo trečiakursių rengtų Skuodo miesto vystymo idėjų. Buvo pristatyta daugiau kaip 20 projektų, o 8 autoriai – Kajus Len, Auksė Rūsytė, Viktorija Kvedaraitė, Austėja Kizevičiūtė, Akvilė Zajančkauskaitė, Karolina Mačiulskaitė, Miglė Urbanavičiūtė, Arnas Ramanauskas – dalyvavo atidaryme ir pasidalino idėjomis su bendruomene.

Skuodo r. savivaldybės

nuotr.

Skuodo gaivinimui – pramonės, turizmo, komercijos ir kultūros branduoliai

Skuodiškiai taip pat buvo supažindinti su dviem 2025 m. baigiamaisiais darbais – Urbanistikos katedros absolventės Aistės Pakamorytės darbu „Besitraukiančio miesto atnaujinimo erdvinė strategija: Skuodo miesto atvejis" ir Architektūros katedros absolvento Ryčio Gliožerio projektu Mosėdyje „Bendruomenės kompleksas – KIEMAS".

„Aistė identifikavo pagrindines Skuodo miesto traukimosi priežastis ir pasiūlė miesto gaivinimo strategiją, kurioje numatytos keturios teritorijos, atnaujinamos pasitelkiant pramonės, inovacijų, turizmo, komercijos, kultūros ir paveldo branduolius. Šie branduoliai vystomi etapais, remiantis ilgalaike miesto plėtros vizija. Ryčio baigiamasis darbas taip pat patraukė dėmesį, nes kaip tik Mosėdžio gyventojams trūksta bendruomenės komplekso. Tarybos nariai džiaugėsi projekto profesionalumu, akį traukiančiais tūriniais-erdviniais pastato sprendimais, orientuotais į vietos charakterį, tad kilo diskusijų apie galimybę toliau bendradarbiauti su autoriumi", – dalinasi docentė.

Mažuosiuose miestuose glūdi reikšminga Lietuvos tapatybės dalis

Per pastaruosius septynerius metus VILNIUS TECH Urbanistikos katedros studentai pasiūlė idėjas daugiau nei 20-čiai mažųjų Lietuvos miestų. Daugelis jų buvo pristatytos miestų savivaldybėse, kviečiant dialogui apie galimus pokyčius, pirmiausia išnaudojant istoriškai susiklosčiusį išskirtinį miestų tapatumą – Lietuvos gyvenviečių tinklas susiformavo dar XVI a. ir visi mažieji miestai didžiąja dalimi yra išsaugoję savo specifiškumą, kurį galima atpažinti urbanistinėje struktūroje ir pasitelkti kaip priemonę miestų vystymui.

Skuodo r. savivaldybės nuotr.

Pasauliniai karai, planinė ekonomika ir industrinė pramoninė statyba XX a. turėjo milžinišką poveikį Lietuvos miestams, dėl jų miestai supanašėjo, kai kurie net prarado istoriškai susiformavusius reikšmingus ypatumus. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje, urbanistinės raidos sąlygos ir tendencijos pasikeitė: didelė dalis investicijų buvo nukreipta į didesniuosius miestus, o mažieji pradėjo susidurti su išgyvenimo iššūkiais, daugiausia – dėl demografinių pokyčių ir tam tikros socialinės struktūros.

Skuodo r. savivaldybės

nuotr.

Pasak VILNIUS TECH atstovų, mažuose Lietuvos miestuose glūdi reikšminga Lietuvos tapatumo dalis. Tinkamos urbanistinės priemonės, savivaldybių išradingumas bei Valstybės palaikymas gali padėti mažiesiems miestams ne tik išlikti, bet ir augti, pasiūlant gyventojams išskirtinę gyvenimo kokybę, kokios neatrastų didmiestyje. Doc. dr. I. Alistratovaitė-Kurtinaitienė atkreipia dėmesį, kad mažuose miestuose yra daugybė resursų kurti tvarią gyvenamąją aplinką, lėtą gyvenimo būdą, mėgautis vietine produkcija ir aibė kitų privalumų.

„Besitraukiantys miestai ir jų bendruomenės turi prisitaikyti prie naujosios situacijos ir sugebėti iškilusias problemas paversti galimybėmis. Maži miestai gali būti ir ateities gyvenimo būdu, nes vis daugiau žmonių vietoj masinio vartojimo renkasi vietos kultūra grįstas patirtis, siekia gyventi ramesnėse ir sveikesnėse erdvėse, ieško įperkamo būsto ir nori stipresnio bendruomeniškumo ir tapatumo jausmo", – sako ekspertė.