Lietuvos apeliacinis teismas praneša, kad BUAB „Active Construction Management“ (buvusi UAB „Irdaiva“), kaip pagrindinė partnerė, su ieškovėmis 2017 m. sausio 30 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė kartu dalyvauti atsakovės vykdytame Vilniaus daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro statybos darbų viešajame pirkime.

Ieškovės ir pagrindinė partnerė BUAB „Active Construction Management“ laimėjo atsakovės vykdytą viešąjį pirkimą ir sudarė sutartį, kuria įsipareigojo atlikti Vilniaus daugiafunkcio sveikatinimo centro statybos darbus už daugiau kaip 21 mln. Eur. Tačiau 2019 m. spalio 28 d. pagrindinei partnerei BUAB „Active Construction Management“ buvo iškelta bankroto byla. Pagrindinei partnerei informavus, kad sutarties nevykdys, atsakovė siekė išspręsti klausimą dėl tolesnio sutarties vykdymo su kitomis partnerėmis ieškovėmis, kreipėsi į jas, prašydama per nustatytą terminą pateikti duomenis, kas toliau atstovaus ūkio subjektų grupei, ir patvirtinti, kad partnerės tinkamai įvykdys sutartį. Šalims nepavykus pasiekti susitarimo dėl sutarties vykdymo ir ieškovėms neištaisius atsakovės nurodytų pažeidimų, atsakovė 2020 m. sausio 22 d. raštu nutraukė sutartį.

Ieškovės įrodinėjo, kaip praneša Teismas, kad sutartis buvo nutraukta dėl pačios atsakovės ir pagrindinės partnerės BUAB „Active Construction Management“ kaltės, nes jos netinkamai vykdė sutartį, be to, atsakovė vengė bendradarbiauti su ieškovėmis po to, kai pagrindinė partnerė nustojo vykdyti sutartines prievoles, todėl ieškovės, anksčiau neatlikusios pagal sutartį jokių darbų, objektyviai negalėjo jų įvykdyti. Ieškovės taip pat nurodė, kad atsakovės nurodyti pažeidimai negali būti kvalifikuojami kaip esminiai, sudarantys pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį.

Lietuvos apeliacinis teismas pranešime pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybė, sudarydama sutartį, siekė įgyvendinti visuomenei reikšmingą projektą, todėl jai buvo ypač svarbu, kad rangovės laiku ir tinkamai įvykdytų sutartyje nurodytus darbus. Teisėjų kolegija nustatė, kad buvo nuolat vėluojama atlikti sutartyje nurodytus darbus, nebuvo pradėta vykdyti dalis suplanuotų darbų.

Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ne kartą ragino partneres pradėti vykdyti konkrečius grafike nurodytus darbus, laikytis grafike nustatytų terminų, aktyviau dalyvauti vykdant sutartį ir išspręsti kilusias problemas. Situacija nepasikeitė ir po to, kai pagrindinei partnerei buvo iškelta bankroto byla. Ieškovės, prisiėmusios solidariąją prievolę atsakovei laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį, nepaisydamos atsakovės raginimų patvirtinti, kad sutartis bus toliau vykdoma, nurodyti naują pagrindinę partnerę ir pratęsti pradėtus darbus, nesiėmė jokių veiksmų, kad statybos darbai būtų vykdomi, o projektas užbaigtas. Byloje nebuvo ginčijama, kad, rangovei sustabdžius statybos darbus, likusi neatlikta darbų dalis galėjo sudaryti apie 50 proc. visų darbų. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovė, įspėdama ieškoves apie vienašalį sutarties nutraukimą, objektyviai negalėjo tikėtis, kad sutartyje nurodyti darbai bus įvykdyti per šalių nustatytą terminą. Atsakovės sprendimą nutraukti sutartį teisėjų kolegija vertino kaip adekvačią reakciją į padarytus pažeidimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovės, būdamos jungtinės veiklos sutarties partnerės, negalėjo pateisinti atsisakymo vykdyti atsakovės atžvilgiu prisiimtą prievolę tuo, kad joms nebuvo žinomos sutarties vykdymo aplinkybės. Teisėjų kolegija atmetė ieškovių argumentus, kad atsakovė vengė su jomis bendradarbiauti ir teikti informaciją. Į bylą pateikti elektroniniai laiškai patvirtino, kad net ir po to, kai BUAB „Active Construction Management“ buvo iškelta bankroto byla, atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, atsižvelgdamos į ieškovių prašymus, teikė joms turimus duomenis apie atliktus darbus.

Teisėjų kolegija, kaip rašoma Teismo pranešime, nusprendė, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, įspėdama ieškoves apie ketinimą vienašališkai nutraukti sutartį dėl jos esminio pažeidimo, pagrįstai nurodė, kad, nutraukusi sutartį, ji kreipsis dėl visų jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikusių partnerių įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Teismas pažymėjo, kad pagal teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką toks įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra atsakovės pareiga, kurios vykdymas yra privalomas.