Pagrindinis veiksnys, lėmęs mokestį už patalpų šildymą, – šilumos suvartojimas, kuriam poveikį darė mėnesio lauko oro temperatūra, šildymo dienų skaičius, butų savininkų noras gyventi šilčiau, kiekvieno namo šilumos ūkio priežiūra.

Mokesčius lemia šilumos suvartojimas

AB „Panevėžio energija“ duomenimis, 2018 m. spalio mėnesį visuose Kėdainiuose daugiabučiuose namuose buvo suvartota vidutiniškai 44 proc. mažiau šilumos patalpų šildymui nei praėjusių metų spalį. Tam įtakos turėjo šilti orai, o ir oficialus šildymo sezonas buvo paskelbtas dvejomis savaitėmis vėliau nei pernai. Šių metų spalio mėnesį šilumos kaina buvo 1,25 proc. didesnė nei praėjusių metų, tačiau mokėjimų pokyčiui ryškesnės įtakos neturėjo. Šilumos kaina visiems gyventojams buvo vienoda, todėl mokesčius už šildymą atskiruose pastatuose lėmė skirtingas šilumos suvartojimas juose.

Šių metų spalį būsto vienam kvadratiniam metrui šildyti vidutiniškai buvo suvartota 4,3 kWh šilumos ir mokestis už vieno kv. metro ploto patalpų šildymą sudarė 0,24 euro. Pernai šis mokėjimas sudarė 0,43 euro. 50 kv. metrų buto šildymas šių metų spalį gyventojams vidutiniškai kainuoja 12 eurų, praėjusių metų spalį mokėta apie 22 eurus.

Mažiausiai šilumos naudojančiuose daugiabučiuose vieno kvadratinio metro šildymui vidutiniškai suvartota 2,5 kWh šilumos ir mokestis renovuotuose namuose už šildymą vidutiniškai sudaro 0,14 euro už kv. metrą. 50 kv. metrų ploto buto šildymas tokiuose namuose vidutiniškai kainuoja 7 eurus.

Daugiausia šilumos vartojo butai senuose, nerenovuotose, prastos būklės daugiabučiuose, kuriuose šildymui reikėjo vidutiniškai 8,4 kWh šilumos vienam kvadratiniam metrui. Tai gyventojams vidutiniškai kainuoja 0,47 euro. 50 kv. metrų ploto buto šildymas gyventojams vidutiniškai kainuoja 24 eurus.

Siekiant didžiausio energetinio efektyvumo gyvenamuosiuose namuose, supranta, kad tik kompleksinė renovacija gali duoti didžiausią naudą tiek energetiniu, tiek ekonominiu atžvilgiu. Apšiltinus namo sienas, stogą, cokolį, pakeitus langus, duris, atlikus šilumos punkto modernizavimą ir atnaujinus šildymo ir karšto vandens sistemą, galima sutaupyti apie 40-50 proc. suvartojamos šilumos.

Automatizuotas šilumos punktas padės taupyti šilumą

Svarbus dėmesys turėtų būti skiriamas neautomatizuoto šilumos punkto modernizacijai. Labai svarbu, kad pasenusi įranga būtų pakeista nauja. Šildymo sezono metu sugedus šilumokaičiui, jam pakeisti prireiktų kelių dienų, o tai sukeltų problemų dėl daugiabučių šildymo. Iškilusi šildymo sistemos užšalimo grėsmė galėtų pridaryti didelių problemų vamzdžiams bei radiatoriams, o kartu ir gyventojams.

Energijos efektyvumui siekti pirmiausia reikėtų automatizuoti šilumos punktą, nes jo įrenginiai patys reguliuoja į patalpas tiekiamos šilumos kiekį, priklausomai nuo nustatytos temperatūros ir lauke esamos oro temperatūros. Gyvenamojo namo šilumos punkto modernizavimo nauda ypač jaučiama šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje. Automatizuotame šilumos punkte įrengtas elektroninis šildymo reguliatorius, turi galimybę išjungti ar įjungti šildymą, priklausomai nuo lauko oro temperatūros automatiškai reguliuoti šildymo sistemos darbą.

Atnaujinti namo šildymo sistemą privalu

Tačiau modernizuotas šilumos punktas veiks efektyviausiai tik esant tvarkingai šilumos tiekimo sistemai namo viduje. Tam būtina tinkamai subalansuoti sistemą, kad šiluma į butus būtų tiekiama tolygiai. Ant stovų įrengus balansinius ventilius, sukuriama prielaida kiekviename bute užtikrinti vienodą temperatūrą. Tie butai, kurie būdavo toliausiai nutolę nuo šilumos punkto, būdavo vėsiausi, o subalansavus šildymo sistemą, ši problema būtų išsprendžiama. Bendrą namo šildymo sistemą gali išbalansuoti užakę vamzdynai stovuose, seni radiatoriai butuose ar gyventojų savavališkai susimontuoti per didelio ar mažo galingumo šildymo prietaisai-radiatoriai, papildomai įsirengtas šildymas vonios patalpose.

Rekonstruojant namo šildymo sistemą reikėtų pakeisti ne tik visus vamzdynus, bet ir senus radiatorius, kurie paprastai būna nekeisti nuo daugiabučio statybos pradžios. Radiatorius būtų tikslinga pakeisti į daug lengvesnius, mažesnio vandens tūrio – tokie radiatoriai greičiau užkaista, atitinkamai greičiau ir atvėsta. Toks šildymo reguliavimas bus efektyvesnis ir ekonomiškesnis.

Tinkama priežiūra mažina šilumos suvartojimą

Vien modernių sistemų įrengimas neužtikrins šilumos sutaupymų, jei bus netinkamai prižiūrima įranga. Reikia stebėti, kaip sistema veikia, ar automatinės pavaros reguliuoja šilumą, ar temperatūriniai davikliai teisingai fiksuoja temperatūras. Energijos sutaupymai gaunami, kai davikliai sureaguoja į oro atšilimą, o tuomet patalpos šildomos mažiau.

Centralizuotas šildymas gali būti reguliuojamas ir individualiai.

Ten, kur yra galimybė patiems valdyti namų/būsto/patalpų šildymą, geriausia išeitis – prie šildymo prietaisų įrengti termostatų valdomus vožtuvus. Termostatai ne tik padės sumažinti išlaidas šildymui, bet ir leis lengvai pasirinkti komfortišką oro temperatūrą.

Renkantis termostatinius vožtuvus svarbu atkreipti dėmesį į šildymo sistemos schemą (vienvamzdė ar dvivamzdė), taip pat apibendrinti konkretaus pastato vartotojų poreikius ir pasirinkti tinkamiausią variantą. Neprogramuojami termostatai tiesiog nuolatos palaiko norimą patalpos temperatūrą. Programuojami termostatai gali palaikyti skirtingą nustatytą temperatūrą tam tikru paros/savaitės laiku. Atsirandant naujoms technologijoms, dar viena iš jau prieinamų galimybių yra renovuojamame name, pertvarkant šildymo sistemą, įsirengti ne tik individualų reguliavimą, bet ir individualią apskaitą bute arba šilumos daliklius-registratorius, įrengiamus prie kiekvieno šildymo prietaiso, arba mažos galios šilumos modulius su individualiais šilumos skaitikliais. Šiluma į individualius modulius tiekiama iš centralizuoto šilumos punkto, tačiau jos suvartojimą gali reguliuoti pats vartotojas. Šiuos modulius galima naudoti kaip ekonomiškai pagrįstą alternatyvą autonominiam šildymui dujomis.