„Atnaujindami istorinės ligoninės pastatų konstrukcijas ir perdarydami juos į administracinės paskirties statinius jau iš anksto gana tiksliai žinojome, kiek įvairių detalių išsaugosime ir koks iššūkių kupinas bus šis projektas. Vis dėlto, netikėti radiniai ne tik pastatuose, bet ir aplink juos bei eigoje paaiškėjusi tikroji statinių būklė pareikalavo aukščiausių darbo istorinėse erdvėse kompetencijų. Šis projektas neturėjo paprastų etapų: nuo netikėtai rastų piešinių ant sienų iki staiga atsivėrusio istorinio grindinio ar byrančių pamatų“, – sako pranešime cituojamas „Naresta“ statybos vadovas Mantas Klova.

Saugojo viską: nuo vidaus konstrukcijų iki istorinių grindų plytelių

Statybų eksperto teigimu, investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondo plėtojamo Šv. Jokūbo komplekso ligoninės pastatų rekonstrukcija išsiskyrė tuo, jog čia saugoti reikėjo itin daug skirtingų istorinių sferų.

„Įprastai dirbant Senamiestyje mes žinome, kad išsaugoti reikės, pavyzdžiui, fasadą ar, priešingai, vidines konstrukcijas. Šiuo atveju visoje teritorijoje visų statybų metu dirbo archeologai, saugojome ir istorinę apdailą, ir konstrukcijas, ir plyteles, ir turėklus, ir stogo konstrukcijas, ir daugybę kitų detalių. Mūsų visų istorijai ir kultūrai tai – išskirtinai vertingas statinių kompleksas. Viskas pavyko sklandžiai tik itin glaudaus bei nuolatinio mūsų komandos bendradarbiavimo su Kultūros paveldo departamento eksperte bei efektyviai dirbančiais archeologais dėka“, – teigia M. Klova.

Vykdydama kasimo darbus, ties antro korpuso pagrindiniu įėjimu iš vidinio kiemo „Naresta“ komanda atsitiktinai aptiko istorinius laiptus, kuriuos kartu su autentiškais pamatais nuspręsta išsaugoti. Laiptai išvežti konservavimui, o pabaigus konstruktyvo įrengimo darbus, sudėtingai, naktį, gavus tam specialius leidimus, įkelti atgal ant tam specialiai paruoštos platformos.

„DO architects“ nuotr.

Dirbo suveržę nestabilias senovines sienas trosais

Pasak M. Klovos, vienu metu, išgriovus seniausio ligoninės pastato, šiandien jau tapusio mokykla, medines grindų perdangas, kurios buvo supuvusios ir nebesaugios, istoriniai arkiniai koridoriai su išorinėmis sienomis buvo suveržti specialiais metaliniais trosais, taip išsaugant pastatų formą bei apsaugant juos nuo griuvimo.

„Tuo metu, net ir dirbdamas rūsyje, galėjai matyti pastato stogą, be grindų jis buvo tuščiaviduris. Itin keistas jausmas“, – dalinasi „Naresta“ statybos vadovas.

Iššūkių komandai sukėlė ne tik tuščiaviduris pastatas, bet ir itin nestabilūs istoriniai jo pamatai, kurie sutvirtinti bei taip pat išsaugoti.

„Originalūs pamatai – tai tiesiog vienas ant kito supilti akmenys, kurie, natūralu, judėjo ir ilgainiui ėmė byrėti. Juos sutvirtinome vadinamosiomis pagalvėmis – po originaliu pamatu įrengėme dar vieną, tvirtą. Taip pat pasitelkėme modernią pamatų injektavimo technologiją. Tačiau tai – pavojingas darbas: mūsų komanda dirbo po netvirta akmenų krūva, todėl, saugodami vieni kitus, įrengėme specialius laikiklius ir dirbome segmentais. Istorinių statinių rekonstrukcijose tokių įtampą keliančių darbų neišvengsi, į juos svarbu žiūrėti itin atsakingai“, – teigia M. Klova.

Su pamatais susijusių iššūkių projekte netrūko: pavyzdžiui, siekiant istorinių langų vietose įrengti didesnius langus bei duris iš Goštauto gatvės pusės, 2 m. skersmens pamatus teko pjauti pasitelkus deimantus: dėl ypatingo deimantų kietumo, deimantinis trosas yra vienas iš nedaugelio sprendimų akmeniui pjauti.

„Narestos“ nuotr.

Prieš pradėdama darbus, projektuotojų komanda atliko visų pamatų ir statinių skenavimą, tai leido sukurti virtualius jų 3D modelius ir itin kruopščiai suplanuoti kiekvienos atkarpos darbus.

„Ir visgi netikėtumų neišvengėme. Pavyzdžiui, dirbdami Vasario 16-osios gatvės pusėje atvėrėme istorinį grindinį, apie kurio egzistavimą niekas nežinojo. Tuomet teko neplanuotai stabdyti gatvės įrengimo darbus ir šią vietą perduoti archeologams tyrinėti. Dėl operatyvaus jų darbo mums pavyko išsaugoti istorinę vertybę ir projektą baigti laiku“, – dalinasi ekspertas.

Pasirinko istoriškai tikslią stogo spalvą: raudonų čerpių čia nebūta

Grindinys – ne vienintelis istorinis radinys, kurį nuspręsta išsaugoti: nuvalius sienų tinką, rasti senoviniai piešiniai, kurie buvo išsaugoti konservavimo būdu.

„Dar vienas įdomus aspektas – stogai. Išsaugojome istorines medines jų konstrukcijas, tuo tarpu įprastą skardą pakeitėme į „Rheinzink“ skardą – vienais iš pirmųjų Baltijos šalyse „gyvais skardiniais stogais“: jie yra padengti nano dalelėmis, kurios besikeičiant metų ciklams pačios save valo: užtikrina, kad įvairios organinės medžiagos būtų pašalintos. Tai – graži istorijos ir šiuolaikinio pasaulio jungtis“, – pastebi „Naresta“ statybos vadovas.

Bendrovės

„Lords LB Asset Management“

nuotr.

Pasak jo, projektą kūrusios studijos „DO architects“ vyriausioji architektė Gilma Teodora Gylytė paaiškino ir pilką stogų spalvą: būtent tokie stogai dominavo Vilniaus Naujamiestyje XVIII amžiuje, šio komplekso statymo laikotarpiu raudonų čerpių stogai, su kuriais dažniausiai siejame savo senamiestį, nebuvo naudojami.

Rudens pradžioje į Šv.Jokūbo ligoninės teritorijoje, esančioje tarp Lukiškių aikštės ir Baltojo tilto, šalia jau veikiančių Šiuolaikinės mokyklos centro, biurų bei maitinimo įstaigų įsikurs vienas iš didžiausių Vilniaus viešbučių „AC Hotel Vilnius by Marriott“. Po truputį atsiveria ir vidinis komplekso kiemas: į jį jau dabar galima patekti iš Vasario 16-osios gatvės pusės, netrukus jis taps pereinamu nuo Lukiškių gatvės, žaliu ir viešu. Artimiausiais mėnesiais atsivers ir visų vilniečių poreikiams skirta dviejų aukštų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.