Nagrinėjamoje byloje atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės taryba (Taryba) nepritarė pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos galimybei – smėlio ir žvyro telkinio išteklių gavybai atviru kasiniu (karjeru), numatytai UAB „GIK projektai“ parengtoje Klaipėdos rajono savivaldybės Kalvių smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto naudojimo poveikio aplinkai vertinimo programoje.

Pareiškėjo planuojama vykdyti ūkinė veikla, anot Tarybos, darytų tiesioginį ir netiesioginį neigiamą poveikį visuomenės sveikatai, miškui, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, vandeniui ir biologinei įvairovei, socialinei ir ekonominei aplinkai bei nekilnojamosios kultūros vertybėms ir šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai.

Įvertinusi faktinius duomenis apie ginčo sklypą, jo geolokaciją, bei jį supančias teritorijas, LVAT teisėjų kolegija sutiko su atsakovo argumentais, jog planuojamos ūkinės veiklos plotas yra intensyviai urbanizuojamoje Klaipėdos rajono dalyje. Planuojamos ūkinės veiklos plote esantis miškas natūraliai atskiria ir apsaugo urbanizuotas teritorijas bei saugomą teritoriją (Kalvių atkuriamąjį sklypą) nuo pramonės ir sandėliavimo zonoje vykdomos veiklos neigiamo poveikio. Anot teismo, iškirtus ginčo teritorijoje esantį mišką, taip pat pradėjus eksploatuoti smėlio ir žvyro telkinį atviru kasiniu (karjeru), būtų panaikintas gamtinis miško barjeras tarp Dumpių pramonės ir sandėliavimo zonoje vykdomos veiklos bei urbanizuotų teritorijų ir saugomos teritorijos, todėl didėtų neigiamas Dumpių teritorijoje esančių įmonių poveikis Ketvergių gyvenvietei bei Kalvių atkuriamajam sklypui.

LVAT nutartyje akcentavo, kad ginčo žemės sklypas patenka į miškų funkcinę zoną bei gamtinio karkaso teritoriją. LVAT vertinimu, pareiškėjo planuojama ūkinė veikla neatitinka Saugomų teritorijų įstatyme numatytų gamtinio karkaso tikslų ir netgi jiems prieštarauja, nes panaikinus ginčo teritorijoje esantį mišką būtų pažeidžiamas vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, būtų pažeidžiamas gamtinis kraštovaizdis bei mažinamas šalies miškingumas. Pareiškėjo planuojama ūkinė veikla ginčo sklype yra negalima atsižvelgiant į Saugomų teritorijų įstatyme numatytą draudimą gamtinio karkaso miškų ūkio paskirties teritorijose statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai.

LVAT taip pat pažymėjo, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti tik tuomet, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas. Nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje yra galimybė, tarp jų ir pareiškėjui, naudoti smėlio ir žvyro išteklius ne miško žemėje, todėl ir šiuo aspektu byloje ginčijamas atsakovo sprendimas laikytas pagrįstu.

LVAT konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Taryba tinkamai pasinaudojo jai suteikta teise, nustatyta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, priėmė motyvuotą neigiamą sprendimą dėl pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Pareiškėjo UAB „Dantora“ apeliacinis skundas buvo atmestas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.