Skirtingiems poreikiams – reguliuojamas šviesos intensyvumas

Dažniausiai į apšvietimą namuose žiūrima vien iš praktinės perspektyvos – jis tiesiog turi užtikrinti pakankamą šviesos kiekį. Tačiau svarbios ir apšvietimo savybės – vieną iš jų apibrėžia šviesos stiprumas arba intensyvumas, kuris yra matuojamas liumenais (lm). Kitaip nei vatai (žymimi „W“), kurie nurodo šviesos šaltinio galią, liumenų kiekis nusako, kokia ryški bus šviesa.

Bendrose gyvenamosiose patalpose, pavyzdžiui, svetainėse ir valgomuosiuose, keli šviesos šaltiniai turėtų suteikti bendrą 1500-3000 liumenų šviesos srautą jaukiai atmosferai sukurti. Virtuvėse, darbo kambariuose ar biuruose reikia stipresnės šviesos (nuo 4000 iki 8000 lm). Ryški šviesa čia užtikrins ne tik gerą apšvietimą, bet ir skatins produktyvumą.

Išmanių namų sistemų

Miegamuosiuose pakaks 1000-2000 lm ar net dar silpnesnio apšvietimo. Idealu, kai apšvietimo intensyvumas nėra fiksuotas ir jį galima reguliuoti – apie tokią išmaniųjų namų galimybę pasakoja „JUNG Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis: „Šviesos stiprumo reguliatoriai, suteikia galimybę valdyti šviesos intensyvumą pagal poreikį. Tai pats paprasčiausias būdas kontroliuoti šviesą. Patogiau ją reguliuoti galima JUNG HOME išmaniųjų namų sistema. Pavyzdžiui, ji leidžia nustatyti šviesos ryškumą automatiškai pagal paros metą. T. y., dienos metu šviesa bus mažiau ryški, o vakare – sustiprės. Įdiegus JUNG KNX sistemą, apšvietimą galima valdyti dar patogiau. Prie jos prijungus ryškumo jutiklį, sistema dinamiškai reguliuos apšvietimą namuose priklausomai nuo to, kiek natūralios šviesos patenka pro langus. Kai bus debesuota – šviesos šaltiniai švies ryškiau, kai saulėta – blankiau.“

Svarbi ir šviesos spalva

Antrasis parametras, nusakantis apšvietimo savybes, yra baltos šviesos spalvinė temperatūra, matuojama kelvinais (K). Ji daro didelę įtaką mūsų nuotaikai, darbingumui ir net miegui. Tyrimai rodo, kad šaltesnė šviesa, kurios spalvinė temperatūra yra nuo 4000 K iki 6500 K, gali imituoti natūralią dienos šviesą. Ji didina budrumą ir koncentraciją, todėl tikslinga tokią šviesą naudoti darbo kambaryje ar biure.

Skirtingiems poreikiams –

Šiltesnė šviesa, kurios spalvinė temperatūra yra nuo 2700 K iki 3000 K veikia atpalaiduojančiai ir yra tinkamesnė svetainėms ir miegamiesiems, kur reikia sukurti jaukią atmosferą. Tokia šviesa ypač svarbi prieš miegą, nes ji skatina melatonino gamybą smegenyse ir padeda organizmui pasiruošti poilsiui.

„Išmaniųjų namų sistemos gali automatiškai, pagal iš anksto numatytą laiko programą, kontroliuoti baltos šviesos spalvinę temperatūrą (jei pasirinktas šviestuvas tą funkciją turi). Tarkime, iš ryto, kai reikia lengviau prabusti ir paruošti organizmą produktyviai dienai, šviesos šaltiniai skleis šaltesnę šviesą. Vakarėjant šviesos atspalvis bus automatiškai palengva keičiamas į šiltesnį. Taip galima atkurti natūralius šviesos savybių svyravimus, kokius stebime gamtoje ir priderinti apšvietimą prie mūsų biologinio ritmo. Apjungę šias dvi galimybes – šviesos intensyvumo ir šviesos spalvos automatinį reguliavimą su išmaniųjų namų sistema – galime sukurti maksimalų komfortą net ir tamsiu metų laiku“, – paaiškina R. Skurdenis.

Apšvietimą galima valdyti ir per išmaniųjų namų scenarijus. Tai yra iš anksto suplanuoti veiksmai ir parametrai, kurie aktyvuojami jungiklio paspaudimu ar programėle telefone. Pavyzdžiui, galite sukurti jaukaus vakaro svetainėje scenarijų; jį aktyvavus, šviesa įsijungs pagal iš anksto numatytus ryškumo ir atspalvio lygius. Kartu bus aktyvuotos ir kitos funkcijos – pavyzdžiui, elektra valdomų užuolaidų užtraukimas, komfortinės temperatūros nustatymas ir panašiai. Išmaniųjų namų sistemų pritaikymo galimybes riboja nebent tik fantazija“, – pasakoja apšvietimo ekspertas.

Papildomai sutaupyti energijos

Mažesnės energijos sąnaudos

Įdiegus namuose išmaniųjų namų sistemą ir ja kontroliuojamą apšvietimą, galima ne tik gerokai padidinti komfortą namuose, bet ir sutaupyti elektros energijos.

„Jei įprastas šviesos šaltinis tik skleidžia šviesą, tai išmaniųjų namų sistema kontroliuojamas apšvietimas gali ir dinamiškai prisitaikyti prie namų šeimininkų poreikių. Šviesa naudojama tik tada, kai ji yra reikalinga ir tiksliai tiek, kiek tuo metu jos reikia. Papildomai sutaupyti energijos padės judesio ir būvio jutikliai. Pirmieji aktyvuoja įvairias funkcijas, kai fiksuoja judesį. Jie ypač tinka laiptinių ar koridorių apšvietimui – šviesą įjungs tik tada, kai savo aprėpties zonoje fiksuos judėjimą. Trukmę, kiek laiko šviesa turi šviesti, galima keisti. Būvio jutikliai įjungia šviesą ar kitą išmaniųjų namų funkciją, tik kai patalpoje yra žmonių (užtenka mikro judesių). Patalpoje nesant žmonių ir praėjus iš anksto nustatytam laikui, šviesa automatiškai išjungiama“, – pokalbį užbaigia R. Skurdenis.