Vertinimo komisija, kuriai šiemet pirmininkavo Tarptautinės architektų sąjungos prezidentas Thomas Vonier (JAV), architektams iš Lietuvos buvo dosni. Bienalėje taip pat įvertinti Portugalijos, Serbijos, Kroatijos, Graikijos, Latvijos, Rusijos ir Baltarusijos jaunųjų architektų darbai.

Kaip rašoma CITUS pranešime, šiemet pagrindinis bienalės prizas atiteko jau įgyvendinto miesto bibliotekos Granados provincijoje, Ispanijoje projekto architektui Carlos Quevedo Rojas iš „Carquero Arquitectura“ biuro. Prizas už geriausią projektą iškeliavo į Lenkiją – jis skirtas architektų biuro „WXCA“ kolektyvui už kunigaikščių Liubomirskių muziejaus Vroclave projektą.

Gyvenamųjų daugiaaukščių namų nominaciją komisija skyrė „Neries ardų“ projektui, kurį Vilniuje įgyvendino NT plėtotoja „Citus“. 

„Konkurse vyravo didžiulė architektūrinės raiškos ir formos įvairovė, kuriai įtaką daro kultūra, tradicijos, lokacija ir kiti faktoriai. Iš medžiagiškumo perspektyvos, buvo pastebimos visur jau seniai akivaizdžios tvarumo paieškos: nemažai darbų, kurie buvo pateikti, pasižymėjo gausiu medienos panaudojimu – tiek konstrukcijoms, tiek apdailai. Medieną papildo tokios natūralios medžiagos, kaip betonas, klinkerio plytos“, – pastebėtas tendencijas įvardijo Vilniaus architektūros studijos vadovas architektas Algimantas Pliučas, cituojamas pranešime.

Gyvenamųjų daugiaaukščių namų nominaciją komisija skyrė „Neries ardų“ projektui, kurį Vilniuje įgyvendino NT plėtotoja „Citus“. „LEONARDO 2019“ apdovanotam „Neries ardų“ projektui tai – ne vienintelis įvertinimas. Pernai šis projektas pripažintas geriausiu būsto projektu Baltijos šalyse (Baltijos nekilnojamojo turto investicijų forumas), taip pat geriausiu būsto projektu Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Darnios plėtros akademijos konkurse „Už darnią plėtrą“.

Projektų kategorijos mažaaukščių daugiabučių gyvenamųjų namų nominacija atiteko šiuo metu statomam „Vilnelės slėniui”, o visuomeninių pastatų projektų nominacija atiteko Nacionalinės koncertų salės Vilniuje konkursui parengtam darbui – „Miesto scena“.

„Kaip atrodo lietuviška architektūros „mokykla“ pasauliniame kontekste? Ji dar yra jauna ir ieškanti savęs, besidominti visomis architektūros kryptimis ir iš atrastų parankių fragmentų kurianti savo autentišką produktą. Daugiausia paieškų sutelkiame į Skandinavijos ir Vakarų Europos architektūrą. Aš matau lietuvių architektūrą kaip santūrią, tvarkingą ir racionalią, joje vyrauja paprastos ir nesudėtingos pastatų formos. Daugiau dėmesio skiriame ne pastato estetikai, o funkcijai, stengdamiesi kuo paprastesnėmis architektūrinėmis priemonėmis, bet kuo geriau išnaudodami aplinkinį kontekstą pasiekti maksimalų rezultatą“, – CITUS pranešime cituojamas A. Pliučas.