Prieš penkerius metus Vilma Vaičekauskienė, pelniusi Geriausios metų statybos techninės prižiūrėtojos vardą, pasakojo apie purvinus guminius batus statybvietėje, profesinius išbandymus ir žmones, kuriuos vadina savo profesijos angelais sargais. Šiandien jos profesinę biografiją papildo dar vienas reikšmingas įvertinimas – „Metų statybos inžinierės – projektuotojos 2026“ titulas.

Per šiuos metus keitėsi jos pareigos ir profesinės veiklos mastas, tačiau išliko ta pati nuostata: inžinerinis sprendimas turi būti ne tik teisingai apskaičiuotas, bet ir realiai įgyvendinamas, saugus, racionalus bei ilgaamžis.

„Anksčiau sakiau: tinkamai padaryti vis tiek reikės – kitaip nebus. Šiandien dar aiškiau suprantu, kad kokybiškas statinys prasideda gerokai anksčiau nei statybvietėje – nuo atsakingo projektinio sprendimo“, – sako V.Vaičekauskienė.

Patirtis, leidžianti matyti visą statinio kelią

V.Vaičekauskienės profesinis kelias prasidėjo dar studijų metais – nuo sąmatų rengimo. Vėliau ji tapo konstrukcijų projektuotoja, projektų ir projekto dalių vadove, statytojo įgaliota atstove, statybos techninės priežiūros bei konstrukcijų ekspertizės vadove. Dvylika metų vadovaudama projektavimo ir statybos valdymo įmonei ji formavo komandą, koordinavo sudėtingų projektų rengimą ir prisiėmė atsakomybę už jų kokybę, terminus bei galutinį rezultatą.

„Mano stiprybė – gebėjimas sujungti techninę analizę, projekto valdymą ir praktinį sprendinių įgyvendinimą. Projektuodama matau ne vien brėžinį, o visą statinio kelią“, – teigia V.Vaičekauskienė.

Pasak jos, techninės priežiūros patirtis padėjo tapti geresne projektuotoja. Statybvietėje greitai paaiškėja, ar projektinis sprendinys yra ne tik teoriškai pagrįstas, bet ir aiškus, technologiškas bei racionaliai įgyvendinamas. Todėl projektuojant svarbu galvoti ir apie žmogų, kuris sprendinį turės paversti realia konstrukcija.

Projektai kaip profesinio požiūrio išraiška

V.Vaičekauskienės profesinę patirtį atskleidžia skirtingos paskirties projektai – nuo istoriniame Klaipėdos senamiestyje atkurto „VPA Salamander“ pastato iki didelės apimties pramoninių ir sandėliavimo objektų. Juose jai teko derinti projektų bei konstrukcijų dalių rengimą, techninę priežiūrą, skirtingų specialistų darbą ir užsakovo lūkesčius.

„Man svarbiausias
ne įspūdingas skaičius

projekto aprašyme,
o tai, ar sukurtas

sprendimas yra saugus,

pagrįstas ir veikia taip,
kaip buvo sumanyta“, –
dalijasi V.Vaičekauskienė.

Asmeninio albumo nuotraukoje –

viešbučių paskirties pastato

su restorano patalpomis

mansardos stogo konstrukcijos

Žvejų g. 2B, Klaipėdoje.

 

 

Šiuos projektus vienija ne jų dydis ar techninių rodiklių gausa, bet siekis suderinti konstrukcinį saugumą, aplinkos kontekstą, energinį efektyvumą ir racionalų eksploatavimą. Viename objekte svarbiausia buvo jautriai įsilieti į kultūros paveldo aplinką, kitame – užtikrinti sudėtingo technologinio proceso saugą ir panaudoti perteklinę šilumą.

Betono gamybos komplekse jos atsakomybė apėmė visą inžinerinio sprendimo ciklą – nuo konstrukcijų projektavimo ir statybos kontrolės iki betono tyrimų laboratorijos sukūrimo, įrangos parinkimo bei sertifikavimo organizavimo.

„Man svarbiausias ne įspūdingas skaičius projekto aprašyme, o tai, ar sukurtas sprendimas yra saugus, pagrįstas ir veikia taip, kaip buvo sumanyta“, – dalijasi V.Vaičekauskienė.

Tvarumas – ne atskira priemonė, o mąstymo būdas

V.Vaičekauskienės projektuose tvarumas nėra vien deklaruojamas siekis. Jis integruojamas į energijos atgavimą, vandens pakartotinį naudojimą, technologinę saugą, prieinamumą, produkcijos kokybės kontrolę ir naujų medžiagų kūrimą.

V.Vaičekauskienės 

suprojektuota laboratorija

šalia jos projektuotų

betono mazgo konstrukcijų

Kaspariškių kaime.

Dirbdama ji taip pat

sertifikavo du betono receptus

ir buvo atsakinga

už gaminamo betono kokybę.

Asmeninio albumo nuotr.

 

 

Šią kryptį ji tęsia VILNIUS TECH doktorantūroje. Moksliniuose tyrimuose sukurta tvaresnio smulkiagrūdžio betono sudėtis, kurioje naudojamas iš perdirbto popieriaus pagamintas celiuliozės plaušas, putstiklio gamybos metu susidaranti metakaolino atlieka, bei kristalizuojantis priedas. Optimalus komponentų derinys pagerino medžiagos struktūrą, stiprumą ir atsparumą šalčiui, kartu mažinant pirminių žaliavų bei cemento poreikį. 2024–2026 m. šių tyrimų rezultatai paskelbti penkiuose tarptautiniuose Web of Science ir (arba) Scopus duomenų bazėse indeksuojamuose mokslo žurnaluose.

„Tvarumas prasideda ne nuo gražios frazės projekto aprašyme. Jis prasideda nuo konkretaus sprendimo: ką galime panaudoti dar kartą, kokią energiją galime susigrąžinti ir kokios rizikos galime išvengti“, – pabrėžia V.Vaičekauskienė.

Apdovanojimas vienam, tačiau rezultatas – daugelio

Kalbėdama apie Metų projektuotojos titulą, V.Vaičekauskienė pirmiausia mini komandą. Jos teigimu, sudėtingas projektas visada yra daugelio sričių specialistų žinių, diskusijų ir bendros atsakomybės rezultatas.

Statytojo „V. Paulius & Associates“ generalinis direktorius

Mindaugas Jocys (dešinėje)

sveikina UAB „BAU Solutions“

kolektyvo narius

sėkmingai užbaigus

Žvejų g. 2B, Klaipėdoje,

projektą.

Iš kairės: kolegos –

inžinierius Nedas Stakutis

ir inžinierė Eglė Merčaitienė.

Asmeninio albumo nuotr.

 

„Šis titulas įteiktas man, tačiau jame yra labai didelė mano komandos darbo dalis. Vadovas gali parodyti kryptį ir priimti galutinį sprendimą, bet tik komanda gali tą sprendimą paversti realiu rezultatu“, – sako ji.

Ji dėkoja buvusiems ir esamiems kolegoms, projektuotojams, užsakovams, rangovams, techninės priežiūros specialistams ir visiems, kurie pasitikėjo jos sprendimais. Jai stipri komanda nėra ta, kuri visuomet pritaria vadovui. Tai komanda, kurioje specialistai nebijo diskutuoti, laiku pastebėti riziką, pasiūlyti kitą kelią ir kartu atsakyti už galutinį rezultatą.

Profesijos angelai sargai ir pareiga auginti kitus

Anksčiau V.Vaičekauskienė profesijos angelais sargais vadino žmones, kurie negailėjo laiko, dalijosi žiniomis ir leido jai palaipsniui prisiimti vis daugiau atsakomybės. Šiandien ji dar aiškiau supranta, kokią reikšmę jaunam specialistui turi laiku parodytas pasitikėjimas.

„Profesiniame kelyje labai svarbu sutikti žmogų, kuris tavimi patiki šiek tiek anksčiau, negu pats išdrįsti patikėti savimi. Man tokių žmonių pasitaikė. Dabar jaučiu pareigą tuo pačiu dalytis su kitais“, – sako V.Vaičekauskienė.

Nuo 2024 m. ji dirba Klaipėdos universiteto partnerystės docente, dėsto statybos inžinerijos dalykus, vadovauja studentų darbams ir daugiau kaip dviejų dešimtmečių praktinę patirtį sieja su mokslu. Ji organizavo „Jaunojo statybininko“ konkursus, demonstracines paskaitas veikiančiuose objektuose, vedė veiklas moksleiviams festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“ ir prisidėjo prie studentų projektų „Išmanusis miestas“.

„Studentui neužtenka išmokti apskaičiuoti konstrukciją. Jis turi suprasti, ką reiškia padėti savo parašą po inžineriniu sprendimu. Žinios suteikia galimybę kurti, o atsakomybė parodo, ar esi pasirengęs būti inžinieriumi“, – teigia V.Vaičekauskienė.

Inžinieriaus profesija – daugiau nei pareigų pavadinimas

Profesinei bendruomenei V.Vaičekauskienė skiria reikšmingą savo veiklos dalį. 2022–2026 m. ji buvo Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) viceprezidentė, o nuo 2026 m. yra LSIS prezidiumo narė, atstovaujanti Klaipėdos regionui. Veikla LSIS ir dalyvavimas Europos statybos inžinierių tarybos (ECCE) profesiniame dialoge leidžia matyti platesnį kontekstą – inžinierių kvalifikacijos, etikos, atsakomybės ir profesijos prestižo klausimus.

2018 m. ji buvo pripažinta geriausia Klaipėdos regiono metų statybos inžiniere – statybos technine prižiūrėtoja, 2021 m. pelnė nacionalinį Metų statybos techninės prižiūrėtojos apdovanojimą, o 2026 m. – Metų statybos inžinierės – projektuotojos titulą. Ši apdovanojimų seka atspindi ne atskiras profesijas, bet visą jos kompetencijų ratą.

„Inžinieriaus profesija man nėra tik pareigų pavadinimas ar kvalifikacijos atestatas. Tai kasdienis įsipareigojimas priimti sprendimus, už kuriuos galėsi atsakyti ir po daugelio metų“, – sako V.Vaičekauskienė.

Naujas etapas – ne pradžia nuo nulio

Metų projektuotojos titulas V.Vaičekauskienę pasiekė svarbiu profesinių pokyčių metu. Po daugiau kaip dviejų dešimtmečių intensyvios praktinės ir vadovaujamosios veiklos ji pradėjo naują etapą, kuriame daugiau vietos užima mokslas, dėstymas, ekspertinė veikla ir sukauptos patirties perdavimas.

Išvykstamoji paskaita su Klaipėdos universiteto studentais į Laistų k., Stariškės g. 29. Asmeninio albumo nuotr. 

„Naujas etapas nereiškia, kad pradedi nuo nulio. Į jį atsineši visą patirtį – žmones, iš kurių mokeisi, įveiktus sunkumus, priimtus sprendimus ir atsakomybę už tai, ką jau sukūrei“, – teigia V.Vaičekauskienė.

Prieš penkerius metus ji pasakojo, kad kartais, stovėdama statybvietėje su purvinais guminiais batais, savęs paklausdavo, kodėl turi eiti per tas balas. Šiandien V.Vaičekauskienė sako žinanti atsakymą: kiekvienas toks žingsnis buvo reikalingas, kad išmoktų matyti ne tik atskirą brėžinį, bet ir visą statinio bei savo profesinį kelią.

„Šį titulą priimu su dėkingumu komandai, kolegoms, profesijos mokytojams, studentams, šeimai ir visiems, kurie manimi pasitikėjo. Tai nėra finišas. Tai patvirtinimas, kad nueitas kelias turėjo prasmę ir kad dabar turiu kuo dalytis su kitais“, – sako V.Vaičekauskienė.