Tauragės Dvaro gatvės kvartalas, kuris anksčiau buvo karinis miestelis, per pastaruosius metus jau išgyveno reikšmingus pokyčius – visi gyvenamieji namai buvo renovuoti ir prijungti prie centrinio šildymo. Vis tik, siekiant sukurti žmonėms patogią ir šiuolaikišką gyvenvietę, nuspręsta žengti dar toliau ir atnaujinti kvartalo aplinką.

Kaip pasakoja pranešime cituojamas Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas, atnaujinimo projektu kvartalą siekiama pakeisti iš esmės, todėl aplinką planuojama ne tik estetiškai sutvarkyti, bet ir pritaikyti gyventojų poreikiams, išsaugant ir puoselėjant čia esančią gamtą.

„Šis projektas – tai unikalus žingsnis į priekį ne tik Tauragės miestui, bet ir visam regionui. Tauragės Dvaro gatvės kvartalą siekiame pertvarkyti taip, kad jis atitiktų šiuolaikinius bendruomenės poreikius, sudarytų gyventojams galimybes leisti kokybišką laisvalaikį šalia savo namų, skatintų žmones bendrauti, kurtų jiems saugią ir patogią gyvenamąją aplinką. Planuose – ne tik estetinis pokytis, o kruopščiai apgalvotas kvartalas, kuriantis aukštesnę gyvenimo kokybę“, – sakė Tauragės rajono meras.

Seni medžiai

buvusio dvaro teritorijoje.

Edmundo Mažrimo nuotr.

 

Šiandien Tauragės Dvaro gatvės kvartalo vizijos rengimo darbai jau baigti, o vizija buvo pristatyta gyventojams. Gyvenvietės modernizavimo darbus pradėti planuojama 2026 metais.

Dėmesys žmogui, kvartalo istorijai ir gamtai

Architektė Gintarė Kapočiūtė, naująją kvartalo viziją kūrusios agentūros „Bluma“ bendraįkūrėja, pasakojo, kad rengiant gyvenvietės atnaujinimo projektą ypatingą dėmesį norėta skirti jos istorijai, nes būtent nuo šios teritorijos prasidėjo ir pačios Tauragės istorija. Dvaro teritorijoje iki šių dienų yra išlikusių senų medžių, tvenkiniai ir net keletas Tauragės Dvaro gyvavimo metu buvusių reikšmingų pastatų. Nors pastarieji šiandien priklauso privatiems asmenims ir į kvartalo atnaujinimo projektą nepateko, visa tai paskatino architektus nepamiršti išskirtinės praeities.

„Taip gimė Dvaro istorijos alėjos idėja. Ši medžių alėja pasakos teritorijos istoriją – čia siūloma įrengti informacines lenteles, turėti meno kūrinių, taip pat – išsaugoti senus medžius. Planuojama, kad istoriją kvartale primins bei tradicijas tęs kiemo parkas ir vaismedžių sodai, buvę neatsiejama Tauragės Dvaro ūkio dalimi. Daliai gyventojų pro langus atsivertų vaizdas į šiuos vaismedžių sodus, augsiančius šalia gyvenamųjų namų“, – kalbėjo pranešime cituojama „Bluma“ atstovė.

Daug dėmesio atnaujintame kvartale sutelkta į gamtą ir žmogų. „Pirmenybė čia teikiama gyventojų poreikiams ir viešosioms erdvėms, todėl rengdami projektą atitinkamai organizavome ir planavome automobilių statymo zonas. Daugiabučių kiemus siekiama atlaisvinti nuo didelio automobilių kiekio, o vietoje jų turėti daugiau vietos želdiniams ir poilsio zonoms. Įvairūs medžiai, krūmai ir augalai čia ne tik kurtų gražią aplinką, bet ir suteiktų daugiau privatumo, mažintų triukšmą ir taršą“, – atskleidė G. Kapočiūtė.

Tauragės dvaras – atskiras kaimas. Dariaus Kiniulio nuotr.

Tauragės Dvaro gatvės kvartale planuojama ne tik suformuoti įvairias žaliąsias zonas, bet ir atgaivinti pėsčiųjų ir dviračių takus, įrengti dviračių saugyklas, taip pat – sudaryti dar patogesnes sąlygas aktyviai leisti laisvalaikį. Tikimasi, tai paskatins gyventojus dažniau savo kelionėms rinktis dviračius ar viešąjį transportą.

Įsitraukė ir patys gyventojai

Rengiant Tauragės Dvaro gatvės kvartalo atnaujinimo projektą buvo aktyviai bendradarbiaujama su vietos bendruomene. Organizuojant susitikimus su gyventojais, buvo siekiama suprasti, su kokiomis didžiausiomis problemomis ir iššūkiais jie susiduria ar kokių pokyčių, galinčių pagerinti kasdienį gyvenimą, jie labiausiai lauktų savo gyvenamojoje aplinkoje.

„Kalbėdami su gyventojais išsiaiškinome, kad automobiliai ir jų eismas – vieni didžiausių iššūkių. Automobiliai statomi chaotiškai, neretai – prie pat gyvenamųjų namų ar priešais gyventojų langus. Norėta pokyčių ir eismo organizavime, kad gyventojai, ypač – vaikai, jaustųsi dar saugesni. Tad, atsižvelgdami į gyventojų poreikius ir nuogąstavimus, ieškojome atitinkamų sprendimų. Siekėme atliepti ir išskirtinius gyventojų poreikius, todėl, net ir po kvartalo modernizavimo, čia planuojama išsaugoti lauko džiovyklas drabužiams“, – vardijo architektė.