„Nedarbo mažėjimą sąlygojo aktyvesnis nei rugpjūtį darbo ieškančių asmenų sugrįžimas į darbo rinką ir vis dar pakankamai didelis laisvų darbo vietų skaičius. Rugsėjį daugiau klientų įsidarbino ir pradėjo dalyvauti remiamo užimtumo priemonėse arba ėmėsi veiklos pagal verslo liudijimą“, – cituojama Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Užimtumas suteiktas beveik 35 tūkst. asmenų – tai 24,4 proc. daugiau nei rugpjūtį. Tarpininkaujant Užimtumo tarnybai įsidarbino 21,4 tūkst. klientų – 4,2 tūkst. daugiau nei ankstesnį mėnesį. Daugiausiai – apdirbamosios gamybos, prekybos, švietimo ir administracinę bei aptarnavimo veiklą vykdančiose įmonėse. Trys ketvirtadaliai įdarbinti kvalifikuotam darbui.

Remiamo užimtumo priemonėse, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime, padedančiose sugrįžti į darbo rinką, pradėjo dalyvauti 4,1 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Beveik 1 tūkst. iš jų įgis profesines kvalifikacijas ir kompetencijas, 1,4 tūkst. įdarbinti subsidijuojant, 1,2 tūkst. suteikta parama judumui. Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 9,2 tūkst. – beveik 1 tūkst. daugiau nei rugpjūtį.

„Nepaisant nedarbo rodiklių mažėjimo, fiksuojame ir nerimą keliančius signalus. Į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius rugsėjį kreipėsi 5,3 tūkst. daugiau klientų nei rugpjūtį – 27 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Sumažėjo ir įregistruotų laisvų darbo vietų skaičius“, – atkreipė dėmesį J. Zemblytė.

Darbdaviai pateikė 4,8 tūkst. mažiau laisvų darbo vietų nei rugpjūtį – iš viso 22,6 tūkst. Darbo skelbimų mažiau visuose sektoriuose, išskyrus žemės ūkį ir miškininkystę, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo bei nekilnojamo turto operacijų sektorius.

Rugsėjį labiausiai sumažėjo pasiūlymų dirbti padavėjams, barmenams, virtuvės pagalbininkams, mėsininkams ir žuvų darinėtojams, grindų ir plytelių klojėjams, mokytojams. Įprastai rudenį darbo pasiūlymų kai kuriose ūkio veiklose (žemės ūkio, statybos, pramoginės ir poilsio organizavimo, apgyvendinimo ir maitinimo bei kt.) mažiau dėl pasibaigusių sezoninių darbų.

Laisvų darbo vietų daugiausiai įregistravo transporto ir saugojimo, administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdančios bei prekybos įmonės. Darbo rinkoje augo kvalifikuotų miškų ūkio darbuotojų, plytų mūrininkų, maisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatorių, kasininkų, dailidžių ir stalių, elektrikų, elektromonterių ir elektromechanikų, jaunesniųjų socialinių darbuotojų bei nekvalifikuotų mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkų poreikis.