Rekonstruotame Vilniaus centrinio pašto pastate, kurio savininkai yra investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondas, kuriasi ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. 5,4 tūkst. kv. m ploto pastatas sostinės Gedimino prospekte yra dviejų epochų (19–20 a.) kūrinys, saugomas kaip architektūrinis paveldas. Todėl rekonstruojant unikalų statinį buvo suformuluota svarbiausia užduotis: užtikrinti erdvių funkcionalumą, tvarumą ir išsaugoti architektūrinį palikimą.

Tinklų įvadų ieškojo termovizoriais

Rekonstrukcijos metu buvo susitelkta į pastato tvarumą, tad vietoj F energijos naudingumo klasės pavyko pasiekti B klasę. Viena iš svarbiausių ir sudėtingiausių rekonstrukcijos dalių buvo inžinerinės pastato sistemos – vandentiekis, nuotekos, šildymas, oro kondicionavimas, vėdinimas (ŠVOK), priešgaisrinė bei dūmų šalinimo sistemos, procesų valdymas ir automatizavimas, – kurias sumontavo „Vartolita“ – įmonė iš Klaipėdos.

Pirmiausia įmonė ėmėsi ardymo darbų, kurie parodė, kad tai, kas užfiksuota brėžiniuose, nebūtinai bus ir realybėje. Vienas tokių atvejų – tinklų įvadai, kurie, kaip parodyta dokumentuose, turėjo būti palikti Gedimino prospekte. Tačiau po prospekto rekonstrukcijos brėžiniuose pažymėtų įvadų nebeliko.

„Mums teko pasitelkti termovizorius, kad galėtume aptikti tinklų įvadus, nes kasinėti Gedimino prospektą – sunkiai įmanomas dalykas, – pasakoja UAB „Vartolita“ direktoriaus pavaduotojas Rokas Požerskas, vadovavęs projektui. – Ardymo darbai taip pat reikalavo didelės atidos, nes visus procesus reglamentavo specialiosios sąlygos, taikomos paveldo objektams. Tai buvo nemažai laiko atimantys ir problemų keliantys darbai. Tačiau kur kas didesni iššūkiai laukė ateityje.“

Metus trukęs projektavimas labiau priminė meną

Buvusiojo pašto vidaus inžinerinių tinklų projektavimo darbus R.Požerskas apibūdina kaip itin sudėtingus – „tai buvo ne projektavimas, o menas“.

Projektuojant inžinerines sistemas, paprastai naudingas ir spartinantis darbus įrankis yra BIM, tačiau šiuo atveju BIM teko atsisakyti. Inžinerinių sistemų projektuotojai turėjo taikytis prie esamos situacijos: esamų angų, šachtų, saugoti grindų ir lubų dangas.

„Užduotis buvo sumontuoti modernias inžinerines sistemas jau esančiose angose. O kaip tai padaryti, kai anga yra, pvz., 1 x 300 m, o naujos kartos sistemai reikia 2 x 500 m? Angos didinti negalima, tad reikia ieškoti kitos angos, ieškoti kitokio sprendimo, kad kompensuotum trūkstamus dydžius. Todėl metus trukęs vidaus inžinerinių sistemų projektavimas tapo tikru menu“, – dalijasi R.Požerskas.

Prisireikė išskirtinių inžinerinių sprendimų

Pirmajame pastato aukšte, sekant žaliuoju kursu, buvo įrengtas grindinis šildymas, kuris yra žemos temperatūros ir labai taupus energijos vartojimo požiūriu šildymo šaltinis. Tokio didelio ploto architektūros paveldo pastate ši technologija buvo taikoma pirmą kartą. Viena iš problemų, su kuria susidūrė montuotojai, buvo šildymo kontūro kolektoriai, kurie valdo sistemą. Tokių įrenginių sename pastate nebuvo, todėl reikėjo ieškoti būdų, kaip juos įrengti taip, kad būtų nepastebimi, kokias apdailos medžiagas naudoti, kad būtų tvarios, derėtų su sistema ir atitiktų sąlygas, keliamas paveldo pastatui. Todėl kiekvienas naujas įrenginys, kiekviena detalė buvo skrupulingai derinama su architektais.

Išskirtinių inžinerinių sprendinių pareikalavo ir priešgaisrinės sistemos įrengimas. Kadangi esamas vandentiekio įvadas neužtikrino reikalingo numatytam žmonių srautui vandens kiekio, teko suprojektuoti ir įgyvendinti papildomus sprendimus. Toks sudėtingas priešgaisrinės sistemos projektavimas ir įrengimas įmonei buvo nauja patirtis.

Buvusiajame centriniame Vilniaus pašte sumontuota šiuolaikinė moderni pastato valdymo sistema (BMS), kuri padeda sumažinti energijos sunaudojimą, leidžia užtikrinti didesnį patalpų komfortą: temperatūrą, oro kokybę, apšvietimą ir kt. parametrus. BMS leidžia lanksčiai ir ekologiškai eksploatuoti ne tik šiuolaikinius, bet ir paveldo pastatus. Diegiant modernią inžinerinių tinklų sistemą, „Vartolita“ bendradarbiavo su vietos ir užsienio gamintojais, kai kurios sistemos buvo sukurtos arba adaptuotos specialiai šiam projektui.

„Šio paveldo pastato pritaikymas moderniai rinkai užėmė 2–3 kartus daugiau laiko, negu jo reikėtų inžinerines sistemas projektuojant ir montuojant naujos statybos objekte“, – darbo ir laiko sąnaudas skaičiuoja R.Požerskas.

Projekto valdymas – projektas projekte

Pastatas, kuriame kuriasi ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, yra pačioje sostinės širdyje, Gedimino prospekte. Šalia – LR Vyriausybės pastatas, ambasados, Gedimino pilis, Katedra, Valdovų rūmai. Tai lėmė sudėtingą logistiką: sunkią įrangą teko perkelti pagalbinėmis priemonėmis, nes sunkusis transportas negalėjo privažiuoti, neįmanoma buvo naudoti krano, o sandėliavimą ir darbus teko derinti su kitais objekte dirbančiais rangovais, laikantis reikalavimo vengti vizualinės taršos.

„Praktiškai visi darbai buvo derinami komandoje: su architektais, pastato savininkais, nuomotoju, rangovais. Mes visi turėjome savo sričių planus, grafikus, kuriuos reikėjo derinti su kitų rangovų grafikais. Tai didino laiko ir lėšų sąnaudas“, – pasakoja projektą valdęs „Vartolita“ direktoriaus pavaduotojas, kuris taip pat yra ir įmonės bendraturtis, R.Požerskas. Projektą valdant dalyvavo ir UAB „HML projects“ direktorius Marius Lisovksis.

Inžinerinių sistemų ir pastatų priežiūros įmonė „Vartolita“ paprastai dirba naujos statybos objektuose, tačiau pastaraisiais metais įgyvendina projektus paveldo objektuose, kurių sudėtingiausias buvo ISM universitetui pritaikytas buvęs Vilniaus centrinio pašto pastatas.

ISM universiteto reikmėms pastatą pritaikė architektai Aurimas Sasnauskas, Radvilė Samackaitė, Sla Malenko ir tvarkybos darbų bei architektūrinės dalies projekto vadovė Diana Sabaliauskienė.

„Šis pastatas pradeda naują gyvavimo etapą ir mes sieksime, kad jame vyktų ne tik ISM bendruomenės gyvenimas, bet kad jis kurtų vertę ir miestiečiams bei pačiam Vilniui“, – pažymi ISM universiteto pranešime cituojamas rektorius dr. Dalius Misiūnas.  

VARTOLITA / ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto / Norbert Tukaj nuotr.