Bendrovė „Vudesta“ projektuoja, gamina ir montuoja europinio ir skandinaviško tipo medinius, aliuminiu kaustytus langus, duris bei slankiąsias sistemas.

„Net jeigu mūsų gaminius perka Lietuvos įmonės, jie vis tiek eksportuojami. Tad vietos rinkoje mūsų gaminių lieka itin mažai“, – sako bendrovės „Vudesta“ gamybos direktorius Andrius Toliautas.

Jeigu prieš kelerius metus į Norvegiją bendrovė išveždavo beveik vien tik skandinaviško tipo medinius langus ir duris, tai pastaruoju metu situacija pasikeitė: norvegai jau norti įvairesnių gaminių, darosi atviresni pasiūlymams, gaminių įvairovei.

„Pastaruoju metu ir Norvegijoje, kur keliauja didžiausia mūsų gaminių dalis, įsigaliojo reikalavimas dėl U vertės – naujai statomo namo bendra durų ir langų U vertė negali būti aukštesnė kaip 0,8 W/kv. m K. Švedijoje ir Danijoje tokių reikalavimų dar nėra“, – sako A. Toliautas. 

Mediniai „Vudesta“ langai, durys ir slankiosios sistemos yra sertifikuoti, tad gali būti montuojami į A klasės energinio naudingumo namus, U vertė nėra didesnė negu 0,8 W/kv. m K. Tai yra aukštas energinis efektyvumas, atitinkantis reikalavimus, kurie keliami pasyvaus namo langų U vertei. Nors Lietuvoje, kur įsigaliojo privalomieji reikalavimai dėl A energinio naudingumo klasės, bendrovė parduoda vos 2–3 proc. gaminių, šios vertės svarbios ir gaminius eksportuojant į Skandinaviją.

Gamina individualizuotus gaminius – standartinių gaminių rinką užima stambios gamyklos

Eksporto sėkmę, anot A. Toliauto, lemia keletas veiksnių. Lietuvos įmonė Skandinavijoje randa pirkėjų dėl tinkamos kainos, aukštos kokybės, lankstumo vykdant užsakymus, gebėjimo pateikti įvairios produkcijos.

„Konkuruoti standartinių gaminių rinkoje labai sudėtinga, ypač su lenkais, kurių gamyklos labai standartizuotos – nesuvokiu, kaip jie geba pagaminti už žemą kainą, nors, reikia pastebėti, ir kokybė nėra itin aukšta“, – sako A.Toliautas.

Skandinavijos rinkoje aktyviai veikia Lenkijos langų ir durų gamintojai, kurie geba pateikti savo produkciją žemomis kainomis, tačiau prastesnės kokybės.

Klientai neleidžia kainos didinti nė procentu – atsiunčia konkurentų, paprastai lenkų gamintojų, pasiūlymus su kaina. Nors darbų yra daug, bet uždirbti kaip anksčiau – nebepavyksta. 

Didžioji smulkios įmonės, kokia yra „Vudesta“, eksportuojamų gaminių dalis yra nestandartiniai sprendimai.

Standartinius langus ir duris dideliais kiekiais ir mažesne kaina gamina didelės įmonės, tad „Vudesta“ konkuruoja rinkoje, kur reikia daugiau individualių sprendimų, neretai užsakymai vykdomi konkrečiam klientui pagal specialius poreikius.

Vietos rinkos vengia ir dėl vilkinamų atsiskaitymų

Gaminius įmonė pradėjo eksportuoti dviem kanalais: per Lietuvos įmones ir tiesioginius pardavimus. Jeigu anksčiau daugumą gaminių parduodavo per Lietuvos įmones, dabar situacija keičiasi – pardavimų kanalai pagal srautus darosi apylygiai. Verslo pradžioje įmonei buvo reikalingos Lietuvos įmonės, dirbančios užsienyje, ryšiai su jomis sudarė sąlygas plėstis. Dabar įmonę susiranda jau ir patys užsienio klientai – pirkėjų ratas plečiasi. Dauguma klientų yra nuolatiniai, „Vudesta“ ypač vertina partnerystę su statybų įmonėmis, nes tai taupo laiką, tačiau bendradarbiauja ir su platintojais, individualiais užsakovais. 

Nors panaudojama 90 proc. pajėgumų, įmonė plečia gamybinę bazę. „Plėstis į vietos rinką nežadame, nes nematome perspektyvų. Tačiau pradėjome bendradarbiauti su Anglijos rinka. Vertiname rizikas, kurios gali kiti dėl Brexito, bet jos yra prognozuojamos. Kita vertus, atėjus sunkumams, nežinia, kas labiau nukentėtų – Skandinavija ar Anglija. Tad eksportuojame į kelias rinkas, taip mažindami rizikas, – sako A. Toliautas. – Lietuvos rinkoje sudėtinga: ir verslo kultūra žema, savo pinigus turi kone per skolų išieškojimo įmones atgaudinėti, ir čia populiariausi plastikiniai gaminiai. Mūsų gaminiai yra sertifikuoti, aukštos kokybės, taigi ir brangesni.“

Mato galimybę bendradarbiauti su emigrantais

„Vudesta“ bendradarbiavo su perpardavinėtojais, bet įmonės netenkina situacija, kai jie uždirba daugiau negu gamintojai. Buvo svarstoma ir galimybė užsienyje nuomotis patalpas ir pardavinėti savo produkciją patiems, tačiau tam reikia patikimo žmogaus, kuris taip pat mokėtų vietos kalbą, dar geriau – būtų vietoje dirbantis statybininkas. Tad galiausiai apsisprendė, kad jų verslas yra gaminti, o pardavimais tesiverčia kiti. 

„Vudestos“ gamybos direktorius A. Toliautas atveria kitą emigracijos pusę. Jo nuomone, dirbdami užsienio rinkose ir užsitarnavę pasitikėjimą, jie gali būti puikūs tarpininkai tarp Lietuvos gamintojų ir užsienio klientų. Klientas greičiau patikės vietoje dirbančiu emigrantu iš Lietuvos, negu žmogumi, kuris skambina iš Lietuvos ir siūlo savo gaminius.

„Man patinka mintis, kad Lietuva kada nors bus labiausiai klestinti šalis kaip tik dėl didelės emigracijos. Emigrantai ne tik siunčia į Lietuvą pinigus, bet grįžę imasi eksportuoti Lietuvoje gaminamą produkciją, naudodamiesi užsienyje užmegztais ryšiais. Tokių įmonių ir tokių apsukrių, verslių išeivių iš Lietuvos pasaulyje yra labai daug – tai yra galimybės, kurias reikia išnaudoti“, – sako įmonės gamybos direktorius A. Toliautas.

Lietuvoje darbuotojų trūksta, o įdarbinant užsieniečius – sudaromos kliūtys

Individualizuota gamyba reikalauja daugiau laiko ir darbo išteklių, nes neįmanoma automatizuoti visų procesų. Mažeikių rajone įsikūrusi įmonė investavo į modernias medinių langų, durų ir slankiųjų sistemų gamybos stakles, kurios leidžia automatizuoti dalį gamybos procesų, tačiau ji negali būti per siauros specializacijos kaip tik dėl specialių užsakymų, kurie sudaro galimybes įmonei konkuruoti Skandinavijos rinkoje. Tačiau didžiausia problema – rasti tinkamų darbuotojų. 

Didžiausia įmonės vertybė – senbuviai darbuotojai, kurių darbo patirtis sudaro galimybes dirbti sklandžiai, gaminti kokybiškus produktus. Kaip pastebi A. Toliautas, vienam tokiam žmogui pasitraukus, į jo vietą reikėtų priimti du darbuotojus, nemažai mokyti, bet ir tai nežinia, kiek laiko reikėtų, kol jie galėtų dirbti taip, kaip senbuviai. Kol kas kvalifikuotų darbuotojų „Vudestai“ užtenka, tačiau trūksta darbuotojų, kurie atliktų paprastus, kvalifikacijos nereikalaujančius darbus. Nors atlyginimai Mažeikių rajone įsikūrusioje įmonėje yra konkurencingi, apmokyti dirbti galima per savaitę, tačiau darbuotojų trūksta.

„Vudesta“ žengia keliu, kuriuo jau pasuko ne viena Lietuvos įmonė – darbuotojų ieško trečiosiose šalyse. Neseniai įdarbino ukrainiečių, rengiasi jų įdarbinti dar daugiau, nes „su lietuviais labai sudėtinga“. 

„Niekaip nesuprantu mūsų valdžios žmonių – įdarbinti užsieniečius įmonei yra labai sudėtinga, „kaišiojami pagaliai į ratus“. Nesuprantu tokios politikos: užsieniečiai į mūsų šalį atvyksta legaliai, gauna legalų atlyginimą, valstybei moka mokesčius – laimime visi: ir verslas, ir valstybė, ir darbuotojai. Dabar gi tenka sugaišti ir pustrečio mėnesio, kol sutvarkomi visi formalumai“, – teigia verslininkas.

Mažeikių rajone įsikūrusi įmonė yra pajėgi gaminti ir parduoti kur kas daugiau produkcijos, jeigu tik užtektų darbuotojų. Lietuvos darbo biržos klientai, vieša paslaptis, nenori dirbti, jie registruojasi dėl pašalpų, socialinių garantijų, o atsiųsti pas darbdavį prašo ne darbo, o įrašo, kad netinka darbui, į kurį siunčiami. Paprastai tai yra ir asmenys, turintys įvairių priklausomybių.

„Kam geriau nuo tokios netikusios valstybės politikos? Bedarbių daugėja, jiems mokami milžiniški pinigai, o valstybė neleidžia įsivežti žmonių, kurie nori dirbti, užsidirbti, kurie gamina produktą ir moka mokesčius“, – neslepia nepasitenkinimo bendrovės „Vudesta“ gamybos direktorius A.Toliautas. 

Bendrovės nuotr.