Dar 2023 metais „Darnu Group“ įsteigto „Darnių iniciatyvų paramos fondo“ pirmasis kompleksinis Neries tyrimas Vilniaus miesto ribose atskleidė, kad bendra upės būklė yra gera. Tada Neryje rasta daug į Lietuvos Raudonąją knygą įtrauktų rūšių, o taip pat – ištisus dešimtmečius šalyje neaptiktų organizmų. Šiek tiek prastesnė vandens kokybė užfiksuota centrinėse ir pramoninėse upės vietose. Pasak „Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorės Akvilės Liaudanskienės, šis išsamus tyrimas leido ne tik geriau pažinti didžiausią sostinės upę, bet ir identifikuoti veiksnius, reikalingus jos išsaugojimui bei būklės gerinimui.

„Įvertinę specialistų pateiktas išvadas įsipareigojame prisidėti prie Neries būklės gerinimo ne tik aktyviai edukuojant visuomenę, bet ir atliekant konkrečius veiksmus. Šiais metais su patyrusių partnerių pagalba išvalysime apie 8 kilometrų atkarpą, o ilgainiui – ir visą, apie 24 km upės vagą Vilniaus mieste. Iniciatyva kilo ne tik iš mūsų atsakomybės aplinkai, bet ir iš natūralaus ryšio su miesto upėmis – jų kaimynystėje vystome ne vieną NT projektą. Siekdami suderinti šiuolaikinio žmogaus ir gamtos poreikius, jaučiame būtinybę rūpintis pagrindiniais sostinės vandens telkiniais“, – sako pranešime pacituota A. Liaudanskienė.

„Darnu Group“ nuotr.

Prie Vilniaus upių tyrimų ir jų švarinimo prisidedančio Lietuvos hidrobiologų draugijos nario ir „Darnu Group“ konsultanto upių iniciatyvoms Kęstučio Skrupskelio teigimu, pirmajame Neries valymo darbų etape numatoma sutvarkyti beveik pusę milijono kvadratinių metrų. Upės atkarpos ilgis sieks apie 8 km, o vidutinis plotis ruože – apie 80 metrų.

Neryje galima rasti ir seną šaldytuvą, ir oranžinį dviratį

Per daugelį metų Neries upė sukaupė daug žmogaus paliktų šiukšlių, kurios iki šiol daro neigiamą poveikį aplinkai. K. Skrupskelis tikina, kad dauguma mūsų nustebtų sužinoję, kokius „lobius“ slepia miestų upių vandenys.

„Neįtikėtina, bet net ir XXI amžiuje dalis žmonių šiukšles ar nereikalingus buityje daiktus vis dar meta į vandenį. Kiekvieną žiemą, kuomet nuskaidrėja upės, mėgstu pranerti pro jas miesto ribose, todėl puikiai matau, kokius nepageidautinus „lobius“ slepia vanduo. Čia galima rasti ne tik plastikinių ar stiklo butelių, bet ir kažkam nebereikalingą šaldytuvą, oranžinį dviratį ar elektrinį paspirtuką. Natūralu, kad tokių antropogeninių šiukšlių koncentracija dažniausiai didžiausia tankiausiai gyvenamose vietose – miestų ribose ar kiek žemiau jų. Žinoma, realias išvadas apie Neries vagą Vilniuje galėsime pateikti tik po upės švarinimo darbų“, – pasakoja pranešime cituojamas K. Skrupskelis.

„Darnu Group“ nuotr.

Būtent dėl to, pirmiausia nuspręsta lokalizuoti didžiausias šiukšlių susikaupimo vietas Neryje.

Viena iš svarbiausių komandos užduočių – antropogeninių, per žmogų į upės ekosistemą patekusių, šiukšlių pašalinimas iš natūralių buveinių. Iš Neries bus traukiami ne tik buteliai, seni dviračiai ar metalo laužas, bet ir pavojingos atliekos – tepalo talpos, elektros prietaisai su ličio elementais bei kitos toksiškos medžiagos.

Tvarkant upę smulkių gabaritų šiukšlės keliaus į maišus, o stambesnės bus keliamos į narus lydinčią vandens transporto priemonę. Patyrusių 5 narų komanda upės vaga leisis pasroviui išsidalindama į siaurus 2–3 m pločio ruožus. Sekliose pakrantėse narai dirbs naudodami paviršinio nardymo įrangą, o gilesnėse vietose valymo darbams bus pasitelkiami ne tik suspausto oro balionai, bet ir mažo skaidrumo vandenyje reikalingas papildomas apšvietimas.

Pirmieji upės valymo metai bus skirti ne tik nuosekliam darbui, bet ir taršos masto įvertinimui. Surinkti duomenys vėliau leis tiksliau prognozuoti, kiek laiko užtruks visos 24 kilometrų upės atkarpos valymas ir kokių resursų tam reikės.

Tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį

Anksčiau kitos miesto upės – Vilnelės – ruožą jau tyrusi ir jos valymą inicijavusi „Darnu Group“ siekia ne tik gražinti sostinę ir jos teritorijas, bet ir atkreipti visuomenės dėmesį į kasdien nematomą, tačiau labai aktualią ekologinę upių problemą.

„Darnu Group“ nuotr.

Vienas iš „Darnu Group“ ir valymo darbus atliksiančios komandos prioritetų – sudaryti sąlygas natūraliai atsikurti buveinėms, kurios yra gyvybiškai svarbios vietinei upių florai ir faunai. Pašalinus teršalus, atliekas bei kitus žmogaus šiukšlių likučius, gerėja vandens kokybė, atsistato natūralus upės srautas, o krantai tampa patrauklūs miestiečiams. Tai ne tik leidžia grįžti žuvims, varliagyviams, paukščiams ir vabzdžiams, bet ir skatina jų populiacijų augimą. Dėl šių priežasčių, ypač svarbu upių valymo darbus atlikti tausojant jautrias vietas bei vengiant trikdymo veisimosi laikotarpiu. Po valymo etapų numatoma ir tolesnė ekosistemos stebėsena, kad būtų užtikrintas ilgalaikis buveinių atkūrimo poveikis.

Planuojama, kad visos projekto metu surinktos šiukšlės bus rūšiuojamos ir iš jų bus pašalinamos pavojingos, toksiškos ar greitai ore degraduojančios medžiagos.

„Gera žinoti, kad šiandien ištrauktas plastiko butelis savo kelią ras perdirbimo fabrike, o ne trūnys upės dugne. Tikimės, kad ši iniciatyva padės susimąstyti tiems, kas be jokių skrupulų į upę per petį gali mėtyti šiukšles“, – prideda K. Skrupskelis.

„Darnu Group“ nuotr.

Parengiamieji upės valymo darbai jau prasidėjo, o numatytas jiems įgyvendinti terminas apima visą šiltąjį vasaros periodą. Hidrobiologai ir narai tikisi upę išvalyti kuo operatyviau, tačiau pripažįsta, kad darbų intensyvumą ir sėkmę lems gamtinės sąlygos.

„Vasaros periodu greičiausiai susidursime su prastesniu matomumu, o šiukšlių teks ieškoti plaukiant upės dugnu ir realiai tikrinant kiekvieną užutėkį, tačiau tikimės mažiau lietaus ir daugiau skaidresnio vandens dienų“, – papildo K. Skrupskelis.

Per Vilnelės valymą – 10 tonų šiukšlių

„Darnu Group“ kartu su Lietuvos hidrobiologų draugija anksčiau atliko ir išsamų Vilnelės tyrimą. Jo metu išaiškėjo, jog šios upės ekosistema pilna retų augalų, žuvų ir paukščių. Mokslininkai nustatė, kad Vilnelėje ir jos pakrantėse gyvena per 30 Lietuvos Raudonosios knygos ir ES direktyvų saugomų ekosistemos gyventojų.

Pagal hidrocheminius tyrimus buvo nagrinėta ir vandens kokybė, Vilnelėje buvo nustatyti tik nedideli fosforo ir azoto junginių kiekiai, nebuvo aptikta reikšmingų naftos produktų pėdsakų.

„Darnu Group“ iniciatyva sostinės teritorijoje buvo atlikti ir šios upės valymo darbai. Per trejus metus buvo surinkta 10 tonų šiukšlių. Vilnelės dugne buvo rastos automobilių ir traktorių padangos, tvoros segmentai, pirkinių vežimėliai, statybinės atliekos ir kitos šiukšlės.