Augimas įsibėgėja

„Lietuvos ekonomika jau atsispyrė nuo dugno ir perėjo į augimo trajektoriją – BVP šiemet auga, o kitąmet ekonomikos augimas turėtų dar paspartėti. Tai rodo itin aukšti Lietuvos vartotojų ir paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodikliai, atsigavimo ženklus jau rodo ir svarbus gamybos sektorius, kyla ir šio sektoriaus pasitikėjimo kreivė", – sako pranešime cituojamas Joona Widgren, „OP Financial Group" ekonomistas.

„OP Corporate Bank" kilstelėjo kitų metų Lietuvos BVP augimo prognozę iki 3%, nors dar kovą prognozavo 2,5%. Tai – dvigubai didesnis augimas, nei laukiama šiemet (1,5%). Šio rodiklio, tikslindami prognozes, ekonomistai nekeitė.

J. Widgren teigimu, kainų augimas stabilizavosi ir šiemet metinės infliacijos rodiklis turėtų siekti 1,4%. Dėl atsigaunančios ekonomikos ir stiprėjančios namų ūkių perkamosios galios, kitąmet infliacija šalyje gali paaugti iki 2,5%, bet smarkiai neviršys siekiamos 2% ribos.

Mažėjančios palūkanos skatina investicijas

Europos centrinis bankas (ECB) birželio pradžioje sumažino bazines palūkanų normas 0,25 procentinio punkto. Ekonomistai pastebi, kad vis dar aukštumose besilaikančios palūkanų normos ir silpna eksporto rinkų paklausa stabdo investicijas šalyje, nors pozityvios tendencijos taip pat pastebimos.

„Įmonės laukė šio ECB sprendimo ir turi lūkesčių dėl tolesnio palūkanų mažinimo, nors palūkanų normų peržiūrėjimo tempai, tikėtina, nebus tokie spartūs, kaip tikėtasi anksčiau. Vis dėlto tai jau palaiko ekonomikos augimą ir investicijas, jaučiame didėjančius verslo finansavimo poreikius", – teigia Leda Iržikevičienė, „OP Corporate Bank" Lietuvos filialo vadovė.

Pasak jos, naujus vilkikus, krovos įrangą vėl perka transporto ir logistikos įmonės, daug investuojama į žaliosios energetikos sprendimus, sumažėjusios palūkanos ilgainiui paskatins pozityvius poslinkius ir nekilnojamojo turto sektoriuje.

Galime pasivyti Suomiją

Pasak „OP", gyventojų perkamoji galia toliau stiprėja, nes nominalusis darbo užmokestis vis dar auga, o sumažėjus infliacijai, didėja ir realiosios pajamos. Ekonomiką palaiko ir sparčiai didinamos valstybės investicijos.

„Skaičiuojame, kad Lietuvoje sukurtas BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą ir toliau vejasi Suomijos lygį. Pastarasis sulėtėjimas kiek pristabdė Lietuvos ekonomikos augimo tempus, tačiau vis spartėjantis atsigavimas vėl nuteikia pozityviai, kad artimiausią dešimtmetį galime pasivyti Suomiją", – pastebi L. Iržikevičienė.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, Lietuvos BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekia 47,9 tūkst. tarptautinių dolerių. Tuo tarpu Suomijoje vienam šalies gyventojui tenka 59,4 tūkst. tarptautinių dolerių, atmetus valiutų ir kainų skirtumus.

Situacija Baltijos šalyse nevienoda

Banko ekspertai prognozuoja, kad šiemet Latvijos ekonomika augs 1,4%, o kitais metais kils 2,9% – panašiai kaip Lietuvoje. Tuo tarpu Estijos BVP šiemet turėtų trauktis -0,5%, o kitąmet pasiekti tokį patį 3% augimą.

Metinė infliacija Latvijoje šiemet turėtų siekti 1,5%, Estijoje laikytis ties 3% riba ir tai bus kiek aukštesni rodikliai nei Lietuvoje. Kitąmet prognozuojamas 2,5% kainų augimas Latvijoje ir 2% Estijoje.

Nedarbo lygis Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, išlieka stabilus. Šiemet Lietuvoje jis laikosi ties 8,5%. Latvijoje ir Estijoje nedarbo lygis žemesnis ir siekia apie 5,5% ir 7,5% atitinkamai.

Nors didėjanti perkamoji galia skatina vartojimą, visos Baltijos šalys vis dar susiduria su menka paklausa eksporto rinkose.