Nors Alytaus regiono verslininkai verslo aplinką vertina gana prastai, bendrame šalies kontekste atskirų savivaldybių situacija atrodo visai neblogai: Alytaus r. savivaldybė pagal palankumą verslui šiais metais užima 20, Druskininkų r. – 22, Alytaus m. – 28, Varėnos r. – 37, o Lazdijų r. – 55 vietas. Didžiausiomis verslo kliūtimis Alytaus regiono verslininkai įvardija mokesčių naštą ir veiklos sąnaudų augimą.

Tokius rezultatus atskleidė „Citadele“ banko trečius metus iš eilės inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2018“. Jo metu savo nuomonę apie verslo aplinką išsakė 504 smulkios ir vidutinės įmonės, 34 regioninės verslo asociacijos ir visų 60 savivaldybių administracijų atstovai.

Druskininkai iškrito iš lyderių dešimtuko

Kaip ir 2016 bei 2017 metais, 2018 m. palankiausia savivaldybe verslui ir vėl tapo Neringa – čia verslo laisvės indeksas siekia net 156 proc. šalies vidurkio. Antroje vietoje liko Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje užfiksuotas 137 proc. rodiklis, trečioji šias metais – Palanga su 134 proc.

„Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė (nuotraukoje) sako, kad didžiausias nuosmukis šiais metais užfiksuotas Druskininkuose.

„Druskininkų savivaldybė, lyginant su 2017 m., patyrė ženklų kritimą. 2018 m. verslo laisvės indeksas čia nesiekia šalies vidurkio, o palankiausių savivaldybių smulkiam ir vidutiniam reitinge Druskininkai nukrito net per 17 pozicijų: iš 8 į 22 vietą. Visuomet buvusi tarp šalies lyderių, šiais metais Druskininkų savivaldybė atsidūrė didžiausią nuosmukį patyrusių savivaldybių penketuke“, – sako tyrimą vykdžiusio banko „Citadele“ atstovė.

Kubiliūnienės teigimu, tokį Druskininkų rezultatą galimai lėmė suprastėję regiono verslininkų aplinkos vertinimas bei 2018 m. visiškai neaugęs naujų įmonių skaičius.

Tuo tarpu Alytaus rajono savivaldybėje užfiksuotas didžiausias įmonių augimo rodiklis šalyje, jų 2018 m. padaugėjo beveik 7 proc.

Labiausiai spaudžia mokesčiai

Apklausos duomenimis, didžiausias verslo barjeras Alytaus apskrities verslininkams – mokesčių našta. Tą tvirtina beveik 70 proc. apklaustųjų, o 54 proc. respondentų pagrindine kliūtimi įvardino verslo sąnaudų augimą. Regiono verslininkams nerimą kelia ir konkurencijos augimas – kaip kliūtį verslui tai įvardijo 39 proc. verslininkų.

„Nestebina faktas, kad pasienyje su Lenkija esančios Alytaus apskrities savivaldybės jaučia įtampą dėl tarptautinės konkurencijos ir tai gana aiškiai identifikuoja. Pagal šį rodiklį, regionas užima trečią vietą visos šalies mastu. Tai neabejotinai turi įtakos tam, kad Dzūkijoje daugiausia verslininkų, kurių manymu sąlygos verslui regione per pastaruosius metus pablogėjo. Taip mano trečdalis (34 proc.) apklaustų Alytaus regiono verslininkų“, - sako G. Kubilūnienė.

Jos teigimu, bendrai Lietuvos verslininkų nuotaikos gerėja: šiemet verslo aplinką teigiamai vertina 28 proc. verslininkų, kai 2016 m. taip manančių buvo tik 14 proc.

Paprašyti įvardinti didžiausias socialines grėsmes verslui per ateinančius penkerius metus, Alytaus verslininkai nerimavo dėl emigracijos (27 proc.) ir visuomenės senėjimo bei pensininkų skaičiaus augimo (27 proc.). Pagal šį rodiklį dzūkai atsilieka tik nuo pajūrio regiono verslininkų.

Didžiausios kliūtys – pasienio regionuose

Vertinant bendrus šalies verslo laisvės indekso duomenis, matyti, kad šalia sienos su Lenkija ir Latvija esantiems Lietuvos pasienio regionams darosi vis sunkiau atsilaikyti tarptautinėje konkurencinėje kovoje. Jei per pastaruosius metus didieji mūsų šalies miestai bei kurortai išliko patrauklūs verslui, tai šiaurėje ir pietvakariuose esantys pasienio ruožai šiais metais išskiriami kaip nepalankiausi ekonominei veiklai.

„Imantis ekonominių korekcijų politiniu lygmeniu neišvengiamai atsiranda sektoriai ar, kaip šiuo atveju, geografinės zonos, kurioms ima sektis prasčiau. Latvija mūsų šalies vartotojus vilioja palankiomis kainomis alkoholiniams gėrimams, o į Lenkiją traukiama pigiau įsigyti maisto produktų, gėrimų, taip pat kitų buitinių prekių. Ir čia susiduriame su situacija, kai geografiškai arti patrauklių užsienio zonų esantys regionai turi laikytis nacionalinio reguliavimo ir vargu, ar net geranoriškiausios vietinės iniciatyvos galėtų padėtį pagerinti iš esmės“, – tyrimo rezultatus apibendrina G. Kubiliūnienė.

Pasak jos, verslo barjerus padėtų sumažinti ir didesnis įsitraukimas į darbuotojų motyvavimo priemones, aktyvesnis verslo bendradarbiavimas su savivaldos institucijomis. 

„Citadele“ iliustr.