Klaipėdos miestas pagal palankumą smulkiam ir vidutiniam verslui šiemet užėmė 11 vietą tarp 60 šalies savivaldybių ir pakilo per 6 pozicijas. Ženklus kilimas fiksuotas ir Klaipėdos r. savivaldybėje – iš 18 į 6 poziciją, Kretingos r. savivaldybė taip pat palypėjo aukštyn – iš 27 į 14 vietą. Tuo tarpu Šilutės rajonas iš 23 vietos pernai, šiemet nukrito į 27 vietą., o Skuodo r. savivaldybė atsidūrė 47 vietoje (pernai – 39).

Tokius rezultatus atskleidė „Citadele“ banko trečius metus iš eilės inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2018“. Jo metu savo nuomonę apie verslo aplinką išsakė 504 smulkios ir vidutinės įmonės, 34 regioninės verslo asociacijos, visų 60 savivaldybių administracijų atstovai.

Neringos lyderystė – trapi

„Verslo kliūčių žemėlapyje“ kiekvienai savivaldybei apskaičiuotas verslo laisvės indeksas – didesnis jo rodiklis rodo mažesnes kliūtis mažoms ir vidutinėms įmonėms. Indekso augimas iš viso užfiksuotas 19 savivaldybių, 39 regionuose indeksas sumažėjo, 2 – liko nepakitęs.

Kaip ir 2016 bei 2017 metais, 2018 metais palankiausia savivaldybe verslui ir vėl tapo Neringa – čia verslo laisvės indeksas siekia net 156 proc. šalies vidurkio. Antroje vietoje liko Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje užfiksuotas 137 proc. rodiklis, trečioji šias metais – Palanga su 134 proc.

„Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė sako, kad nors Neringos savivaldybė ir toliau išlieka verslo laisvės indekso lydere, tam tikros tendencijos nėra teigiamos.

„Įsižiūrėjus įdėmiau matyti, kad Neringos savivaldybėje nuotaikos po truputį keičiasi, o mažų ir vidutinių įmonių skaičiaus augimo tempai taip pat sulėtėjo: jei 2017 m. augimas siekė 8 proc., tai 2018 m. - 1,5 proc. Kitokia iš trečios vietos Kauną išstūmusios Palangos situacija – čia stabiliai (4 proc.) augo naujų įmonių skaičius. O jei vertintume augimą 1000 gyventojų, tai pagal šį rodiklį Palanga būtų pirma Lietuvos mastu. Taip pat pagerinti pozicijas padėjo ir geresni savivaldybės atstovų verslo aplinkos vertinimai”, - sako G. Kubiliūnienė.

Verslininkų apklausos duomenimis, Klaipėdos regioną, kaip palankiausią smulkiam ir vidutiniam verslui, dažniau įvardijo prekybos srityje veikiančios įmonės.

Labiausiai spaudžia mokesčiai

Klaipėdos regiono verslui daugiausia problemų kelia mokesčių našta, biurokratinės verslo reguliavimo procedūros ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas – šias kliūtis prie svarbiausių problemų priskyrė atitinkamai 82 proc., 48 proc. ir 50 proc. Klaipėdos apskrities įmonių.

„Tyrimas atskleidė, kad viena didžiausių problemų pajūrio verslininkams – kvalifikuotos darbo jėgos stygius. Šią kliūtį Klaipėdos apskrities verslininkai jaučia kur kas aštriau nei kituose regionuose veikiančios įmonės. Siekiant išvengti dar didesnių problemų ateityje verslui būtina stiprinti ryšį su esamais darbuotojais, daugiau dėmesio skirti jų motyvacijai ir labiau įsitraukti į švietimo procesus. Žinoma, tam reikalingas ir valdžios institucijų noras bendradarbiauti“, - įsitikinusi banko „Citadele“ atstovė.

Klaipėdos regiono įmonių vadovų teigimu, didžiausios socialinės grėsmės yra visuomenės senėjimas ir pensininkų skaičiaus augimas (28 proc.) bei gyventojų emigracija (24 proc.). Didžiausios ekonominės grėsmės – darbo jėgos mokesčiai (30 proc.) ir kainų augimas (28 proc.).

Didžiausios kliūtys – pasienio regionuose

Vertinant bendrus šalies verslo laisvės indekso duomenis, matyti, kad šalia sienos su Lenkija ir Latvija esantiems Lietuvos pasienio regionams darosi vis sunkiau atsilaikyti tarptautinėje konkurencinėje kovoje. Jei per pastaruosius metus didieji mūsų šalies miestai bei kurortai išliko patrauklūs verslui, tai šiaurėje ir pietvakariuose esantys pasienio ruožai šiais metais išskiriami kaip nepalankiausi ekonominei veiklai.

„Imantis ekonominių korekcijų politiniu lygmeniu neišvengiamai atsiranda sektoriai ar, kaip šiuo atveju, geografinės zonos, kurioms ima sektis prasčiau. Latvija mūsų šalies vartotojus vilioja palankiomis kainomis alkoholiniams gėrimams, o į Lenkiją traukiama pigiau įsigyti maisto produktų, gėrimų, taip pat kitų buitinių prekių. Ir čia susiduriame su situacija, kai geografiškai arti patrauklių užsienio zonų esantys regionai turi laikytis nacionalinio reguliavimo ir vargu, ar net geranoriškiausios vietinės iniciatyvos galėtų padėtį pagerinti iš esmės“, – tyrimo rezultatus apibendrina G. Kubiliūnienė.

Pasak jos, verslo barjerus padėtų sumažinti aktyvesnis naudojimasis ketvirtosios pramonės revoliucijos suteikiamomis galimybėmis, didesnis dėmesys darbuotojų motyvavimui, aktyvesnis verslo ir savivaldos institucijų dialogas.