Via Baltica yra Šiaurės jūros – Baltijos koridoriaus ir TEN-T pagrindinio automobilių transporto tinklo dalis, kurio bendras ilgis siekia 649 km, iš kurių 269 km yra Lietuvos teritorijoje. Lietuvos Vyriausybė yra patvirtinusi specialųjį teritorijų planavimo dokumentą Via Baltica rekonstrukcijai nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos (kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožas nuo 56,83 iki 97,06 km). Šio kelio ruožo rekonstrukcija bus įgyvendinta 4 etapais.

Kelio Via Baltica plėtra yra itin svarbi ne tik krovinių logistikos gerinimui, tačiau ir kariniam mobilumui. Įgyvendinus Via Baltica rekonstrukciją, geresnis taps per Lietuvą vykstančių karinių gynybinių padalinių susisiekimas. Rekonstrukcijos darbai atitinka civilinio ir karinio (t. y. „dvejopo naudojimo“) CEF reglamentą 2021/1153 ir 2021/1328.

Pirmasis rekonstrukcijos etapas (ruožas nuo 56,83 iki 72,50 km) apima kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 72,50 km projektavimą ir rekonstrukciją, kurį vykdant 15,67 km ilgio kelias bus praplatintas iki keturių eismo juostų, taip pat numatoma tiesti jungiamuosius kelius, rekonstruoti ir įrengti naujus tunelinius pravažiavimus, skirtingų lygių (saugesnes eismui) sankryžas, tiltus. Taip pat planuojama įrengti žiedines sankryžas, sunkiasvorių automobilių stovėjimo aikštelę, aplinkos apsaugos priemones. Rekonstrukcijos metu numatoma atskirti vietinio ir tranzitinio transporto srautus, todėl projekto įgyvendinimas pagerins ir Marijampolės regiono įmonių bei gyventojų darnaus judumo sąlygas.

Numatoma, kad šio projekto investicijos sieks 234 mln. eurų (galutinė suma paaiškės po viešųjų pirkimų), iš kurių 48675 tūkst. eurų jau skirta iš CEF. Projektą planuojama įgyvendinti 2024 metų pabaigoje.

Planuojama viso Via Baltica 40,23 km ruožo (4 etapų) investicijų vertė – apie 530 mln. eurų.