Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta šalies įmonių apklausa atskleidė, kad net pusė respondentų profesinio mokymo įvaizdį vertina palankiai – 10 proc. teigiamai ir 40 proc. greičiau teigiamai. Tarp daugiausiai teigiamai profesinį mokymą vertinančių – prekybos sektoriaus įmonės.

Kur kas mažesnė įmonių dalis laikosi neutralios pozicijos – 33 proc. respondentų profesinio mokymo įvaizdį vertina nei teigiamai, nei neigiamai. Tik 15 proc. šį įvaizdį vertina kaip greičiau neigiamą, o 2 proc. – kaip neigiamą. Daugiausiai neigiamą vertinimą profesiniam mokymui skyrė gamybos ir intelektinių paslaugų sektoriaus atstovai.

„Džiaugiamės, kad verslo požiūris į profesinį mokymą nuosekliai gerėja, bet kol yra bent vienas procentas neigiamai vertinančių, tol yra kur pasistengti“, – sako pranešime cituojama Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Inžinerinių ir sveikatos priežiūros studijų populiarumas auga

Viceministrės teigimu, nors profesinis mokymas yra gerokai pažengęs, vis dar svarbu griauti išankstines nuostatas, kurios susiformavo senesnės kartos žmonėms ir tebėra gajos visuomenėje.

Viceministrė Agnė Kudarauskienė,

Švietimo, mokslo ir sporto

ministerijos nuotr.

„Į profesinį mokymą per pastaruosius 10 metų buvo labai daug investuojama – tiek į infrastruktūrą, kad kiekvienas mokymo centras turėtų tam tikro sektoriaus modernią įrangą, tiek į profesijos mokytojų, vadovų, mokyklų administracijos darbuotojų kompetencijas. Neretai aukštųjų mokyklų studentai per praktinius užsiėmimus ateina į profesinio mokymo centrus išbandyti įrangos ir technologijų, kokių neturi aukštojo mokslo sektorius. Be to, labai daug profesinio mokymo įstaigų aktyviai bendradarbiauja su švietimo įstaigomis užsienyje, dalyvauja tarptautinėse mainų programose. Profesinismokymas nebėra kažkokia bausmė, kokia buvo laikomas anksčiau – tai yra galimybė įgyti gerą ir paklausią profesiją“, – sako A. Kudarauskienė.

Pasak viceministrės, profesinio mokymo įstaigos atliepia ne tik šalies regionų, bet ir didmiesčių darbdavių poreikius: pastaraisiais metais itin išaugęs stojančiųjų į inžinerines specialybes skaičius, nuosekliai auga ir susidomėjimas sveikatos priežiūros sritimi – ten, kur labiausiai trūksta darbuotojų.

„Itin sparčiai Lietuvoje plečiasi gamybos ir inžinerijos sektoriai, jiems reikia vis daugiau darbuotojų – tad kuo daugiau juose dirbs specialistų, tuo labiau augs ir šių sektorių plėtra. Iš principo, profesinis mokymas atkartoja verslo sektorių tendencijas – mokiniai taip pat stengiasi rinktis tokias specialybes, kad baigę mokslus galėtų dirbti“, – sako A. Kudarauskienė.

Vis dėlto šiuo metu profesinių mokyklų absolventų įsidarbinimo vidurkis šalyje siekia 65 proc. – keliamas tikslas, kad šis rodiklis išaugtų iki 80 proc.

Skatina aktyvesnį darbdavių įsitraukimą

Kad profesinio mokymo įvaizdis gerėtų, būtinas ir verslo įsitraukimas, įsitikinusi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Nora Pileičikienė.

Nora Pileičikienė,

Karaliaus Mindaugo

profesinio mokymo centro nuotr.

„Profesinio mokymo populiarumas ir įvaizdis, kiek stebime statistiką, sparčiai keičiasi į gera. Mes patys kasmet priimame vis daugiau mokinių. Tenka pastebėti, kad darbdavių įsitikinimai apie profesinį mokymą labai priklauso nuo jų turimos patirties – ar aktyviai bendradarbiavo su profesinio mokymo įstaigomis, ar susidarė įspūdį apie jas vien iš atėjusių dirbti absolventų. Tie, kurie tikrai įsitraukia į bendradarbiavimą su profesinio mokymo įstaigomis, kur kas palankiau jas vertina“, – teigia pranešime pacituota N. Pileičikienė.

Pasak direktorės, verslo bendradarbiavimas su profesinio mokymo įstaigomis neturėtų apsiriboti vien mokinių priėmimu praktikai – įmonės gali prisidėti prie mokymų programų tobulinimo, teikti grįžtamąjį ryšį praktikos proceso tobulinimui, suteikti galimybę mokiniams dirbti su įranga, kurios reikia konkrečiai profesijai, aktyviau organizuoti pameistrystės programas ir pan.

Pašnekovės teigimu, viešojoje erdvėje daug dėmesio skiriama vidurinio ir aukštojo ugdymo iššūkiams, tačiau profesinis mokymas šio dėmesio sulaukia kiek mažiau.

„Visame pasaulyje vis garsiau kalbama, kad profesinis mokymas yra varomoji ekonomikos jėga, nes per trumpą laiką suteikia žmonėms žinias ir gebėjimus, kurių labiausiai reikia pramonės ir paslaugų srityse. Mažai kas pastebi, kaip profesinis mokymas greitai prisitaiko prie besikeičiančių rinkos poreikių – atnaujina mokymų procesą, turinį, įrangą, o mūsų mokytojai nuolat domisi naujovėmis“, – sako N. Pileičikienė.

Rugsėjo 18 d. – spalio 3 d. „Spinter tyrimai“ vykdytoje darbdavių apklausoje dalyvavo 225 įmonių vadovai.