Nors šilumos kaina Lietuvoje, palyginti su praėjusių metų sausiu, išliko stabili ir yra mažiausia Baltijos šalyse, ilgalaikiai šalčiai lėmė didesnį šilumos suvartojimą. Dėl to gyventojams tenka mokėti didesnes šildymo sąskaitas, nepaisant palankios kainų dinamikos.

Auganti biokuro reikšmė ir tiekimo saugumas

Biokuro vaidmuo Lietuvos šilumos ūkyje nuosekliai auga. 2025 m. biokuras jau sudarė apie 81 proc. visos šilumos energijos gamybos, todėl patikimas ir konkurencingas jo tiekimas tampa strategiškai svarbus.

„VKJ yra didžiausia biokuro vartotoja Lietuvoje, todėl būtina optimaliai valdyti atsargas ir diversifikuoti tiekimo šaltinius. Tai leidžia stabilizuoti gyventojų šildymo sąskaitas besitęsiant šaltiems orams“, – pabrėžia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Išankstiniai pirkimai ir sprendimas importuoti biokurą

2025 m. šildymo sezonui VKJ pasiruošė iš anksto – dar rudenį buvo įsigyta apie 60 proc. reikalingo biokuro. Tai leido suvaldyti kainų svyravimus žiemos metu. Vis dėlto pastarosiomis savaitėmis biokuro rinka Lietuvoje tapo itin aktyvi, o kainos – labiau kintančios.

VKJ vadovas Mantas Burokas teigia, kad artimiausiomis dienomis į Vilnių atvyks traukinio sąstatas su 30 specializuotų biokuro vagonų.

„Matėme, kad vietinė biokuro rinka kaista, todėl, turėdami galimybę rinktis iš kelių logistikos sprendimų, dalį biokuro nusprendėme įsigyti kaimyninėje Latvijoje. Tikimės, kad tai sudarys sąlygas kainų arbitražui ir leis stabilizuoti situaciją likusiai šildymo sezono daliai“, – sako M. Burokas.

Kodėl pasirinkta Latvija?

Latvija turi gerai išvystytą biokuro rinką – per Rygos uostą biokuras aktyviai tiekiamas Skandinavijos šalims. Dėl šios priežasties latviškas biokuras VKJ pasiekia jau trečią kartą nuo biokuro katilo veiklos pradžios. Jis taip pat naudojamas ir kituose Lietuvos miestuose.

Dar vienas svarbus pranašumas – tokio paties, 1520 mm pločio, geležinkelio vėžė.

„Tai leidžia biokurą atgabenti tiesiogiai. Jei jį vežtume, pavyzdžiui, iš Lenkijos, dėl siauresnės europinės vėžės krovinį tektų perkrauti Kaune“, – aiškina VKJ vadovas.

Sandėliavimo infrastruktūra ir VKJ veikla

Atvykęs biokuro sąstatas bus iškrautas specialioje, apie 5 hektarų ploto sandėliavimo aikštelėje. Kartu su trimis siloso tipo talpyklomis ir papildoma aikštele ši infrastruktūra leidžia sukaupti biokuro atsargas, kurių pakanka maždaug vienam žiemos mėnesiui užtikrinti nepertraukiamą jėgainės darbą.

Vilniaus kogeneracinė jėgainė nuo 2021 m. iš komunalinių atliekų gamina šilumą ir elektros energiją – per metus čia sutvarkoma apie 200 tūkst. tonų atliekų. Nuo 2023 m. veikiančioje biokuro jėgainėje kasmet panaudojama apie 500 tūkst. tonų biokuro, reikšmingai prisidedant prie tvaresnės ir konkurencingesnės šilumos gamybos Vilniuje.