Vilniaus savivaldybės specialistai bei išorės ekspertai analizuos atskirų miesto teritorijų raidos tendencijas, Bendrojo plano įgyvendinimo programą bei gyventojų pateiktus siūlymus dėl plano sprendinių keitimo ar tobulinimo. Iš šių vertinimų bus parengta galutinė ataskaita.

Susitikimai, kuriuose su nepriklausomais ekspertais bus aptariamas bendrojo plano sprendinių įgyvendinimas realiuose projektuose, vyks du kartus per mėnesį iki kovo pabaigos.

Gyventojai apie rengiamą bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo už 2021-2022 metus buvo kviečiami išsakyti savo nuomonę iki spalio 1 d. Gautos apibendrintos pastabos bus įtrauktos į galutinę monitoringo ataskaitą.

„Bendrasis planas – kompleksinis dokumentas, kuris užkoduoja vilniečių susitarimą ir lūkesčius, kaip plėtosime miestą. Jo taikymo stebėsena yra svarbus žingsnis vertinant, kaip iš tikrųjų teorija taikoma praktikoje, kurie sprendiniai duoda vaisių, o gal kaip tik kuria neaiškumą ir gal reikalingas papildomas informacijos patikslinimas", – teigia Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė.

Bendrasis planas taikomas atsižvelgiant į kitus teisės aktus, kurie keičiasi, tad, anot L. pranešime cituojamos Kairienės, profesionalų komandos laukia didžiulis darbas – identifikuoti sisteminius neatitikimus ar netikslumus.

„Šįkart buvo priimtas sprendimas įtraukti išorės ekspertus, kurie yra savo sričių profesionalai ir susiduria su bendrojo plano taikymu kasdien. Jie dirbs drauge su plano rengėjais ir komisijos nariais. Tikimės, kad bendro darbo rezultatas bus sprendimas dėl bendrojo plano dokumento: koreguoti, keisti ar nieko nedaryti", – kalba Vilniaus miesto vyriausioji architektė.

Už dalyvavimą ekspertams nebus mokama, jie kviečiami prisijungti savanoriškais pagrindais.

Sauliaus Žiūros

nuotr.

 

Vilniaus miesto bendrąjį planą Taryba patvirtino 2021 m. birželio 2 d.. Iki tol daugelį metų buvo vadovaujamasi senu planu ir jo reikalavimai jau neatitiko esamos situacijos.

Bendrajame plane įtvirtintos miesto erdvinės struktūros plėtojimo ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos. Plane numatytos ir prioritetinės teritorijos, kuriose numatoma statyti mokyklas, darželius, sporto, kultūros, gydymo įstaigas, planuojamas gatves, įrengti želdynus.

Skirtingai nei ankstesniame plane, dabartiniame išsamiai aprašyti teritorijos naudojimo reikalavimai – galimi žemės naudojimo būdai, užstatymo aukštis, užstatymo tipas, intensyvumas, užstatymo tankis, maksimalus būstų skaičius sklype, nelaidžių dangų plotas, didžiausias galimas vieno mažmeninės prekybos objekto bendras plotas ir kt.

„Bendrojo plano taikymas realiame gyvenime ne visada būna lengvas. Neretai planuojama sklypais – bendrojo plano rodiklių taikymas ne visam kvartalui ar teritorijai, o sklypui, ne visada užkoduoja teisingą erdvinę išraišką, tinkančią vietos kontekstui. Daug klausimų kelia statybos šlaituose reglamentavimas, pastebima nesustabdoma urbanizacijos plėtrą į užmiestį ir kiti klausimai. Visa tai nagrinėsime su ekspertais ir teiksime išvadas", – sako pranešime pacituotas Vilniaus miesto savivaldybės Teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Benius Bučelis.

Vykdomas monitoringas gali padėti atskleisti tendencijas, kurie Bendrojo plano sprendiniai sunkiai pritaikomi praktiškai ir kaip reikėtų tobulinti esamą planą. Labai svarbus ir civilinės saugos aspektas. Bendrajame plane atitinkamai turėtų būti planuojama ir urbanistinė struktūra, gatvės ir inžineriniai objektai.

Su nepriklausomais ekspertais parengta bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo monitoringo ataskaita bus teikiama tvirtinti miesto Tarybai.