„Kokybiška architektūra ir užstatymas darniai įsilieja į vietos kontekstą, kuria ryšį su žmogumi ir gamta. Kad pasiektume tokį rezultatą, teritorijų planavimo dokumentai turi būti rengiami remiantis nuodugnia urbanistine ir gamtine vietovės analize. Šiomis rekomendacijomis siekiame suvienodinti lūkesčius architektams ir urbanistams – aiškiai parodyti, ko tikimės, kai vertiname detaliųjų planų sprendinius. Tikimės, kad tai taps praktiniu įrankiu specialistams ir padės lengviau susikalbėti", – sako pranešime cituojama vyriausioji miesto architektė Laura Kairienė.

Planuojant miesto teritorijas dažnai tenka spręsti sudėtingus klausimus: kur statyti naujus pastatus, kaip išsaugoti žaliąsias erdves, kaip užtikrinti patogų judėjimą ir gyventojų gerovę? Atsakymai slypi ne spėlionėse, o nuoseklioje urbanistinio ir gamtinio konteksto analizėje.

Tinkamai atlikta analizė – tai ne formalumas, o kertinis žingsnis, lemiantis, ar būsimas projektas taps gyvybinga, miestiečių poreikius atliepiančia miesto dalimi. Remdamiesi šia analize, Vilniaus miesto savivaldybės Teritorijų planavimo skyriaus specialistai nustato svarbiausius planavimo parametrus: nuo leistino pastatų aukščio, sklypo užstatymo tipo ir tankio iki maksimalios būstų skaičiaus ribos ar nelaidžių dangų ploto.