Koronaviruso protrūkis yra didžiulis iššūkis visos šalies ekonomikai – mažėja gamybos ir prekybos apimtys, gyventojų užimtumas ir pajamos, vartotojų perkamoji galia. Didėjantis nedarbas mažina visumines išlaidas, o tai lemia didesnį gamybos nuosmukį ir nedarbą. „Sodros“ duomenimis, nuo karantino pradžios šalies įmonės atleido daugiau nei 30 tūkst. darbuotojų, o nedarbo lygis Lietuvoje perkopė 10 proc.

Nors nemažai kalbama apie programas verslui, patiriančiam sunkumų dėl koronaviruso, jų įgyvendinimas stringa. Šiuo metu labiau nei bet kada yra būtinas glaudus savivaldos ir jos įmonių bei gyventojų bendradarbiavimas.

Vilnius nuo dar nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laikų kvietė verslius, protingus ir darbščius žmones išnaudoti savo potencialą sostinėje. 

„Dėl blogėjančios ekonominės situacijos daugelis gyventojų jaučiasi prislėgti ir nusivylę esama padėtimi. Vilnius nestovės nuošalyje ir nelauks, kol situacija išsispręs savaime. Mąstome strategiškai ir imamės aktyvių veiksmų. Pasitelkdami „Grindą“, turime unikalią galimybę vienu metu spręsti miesto gyventojų nedarbo ir pajamų netekimo keliamas problemas, o ilguoju laikotarpiu – minimizuoti miesto biudžeto, kuris tiesiogiai priklauso nuo gyventojų įplaukų ir sumokamų mokesčių, sumažėjimą“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Investicijos į pėsčiųjų infrastruktūros tvarkymą

Sprendimas remontuoti ne gatvių važiuojamąją dalį, o šaligatvius priimtas remiantis labai aiškiais ir pragmatiškais kriterijais.

„Pirmiausia, gatvių remonto projektų parengimas užtrunka, o šaligatvius ir pėsčiųjų takus galima remontuoti ir dabar. Antra, šaligatvių tvarkymas reikalauja nemažai rankų darbo, tačiau čia nebūtina kelininko darbo patirtis. Tai reiškia, kad šia iniciatyva galės pasinaudoti daugiau Vilniaus gyventojų. Vis dėlto svarbiausias kriterijus – darbuotojams tenkanti šių darbų sąmatos dalis. Mūsų skaičiavimais, tiesiant gatves darbo užmokestis sudaro tik 2 proc. projekto vertės, nes didžiąją dalį (apie 80 proc. darbų kainos) sudaro medžiagų (asfalto) savikaina. Klojant šaligatvius, darbo užmokesčio dalis bendroje sąmatoje siekia daugiau nei 32 proc., tad būtent šis kriterijus – nauda darbuotojams – nulėmė mūsų apsisprendimą“, – sako UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.

Tokį pasirinkimą giria ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovas.

„Yra žmonių, kurie niekada nesėdės sudėję rankų ir nelauks sprendimų iš centrinės valdžios, o patys ieškos galimybių išmaitinti šeimas ir išlaikyti namus: jei reikės – diplomą padės į stalčių ir apsimaus darbines pirštines. Miesto vadovų užduotis – nukreipti šių žmonių pastangas tinkama linkme“, – sako P. Poderskis.

Ši miesto iniciatyva juo svarbesnė vertinant tai, kad atliekami darbai pagerins darnaus judumo infrastruktūros būklę. Šiemet Vilniuje bus įrengta ir suremontuota 34 km šaligatvių. Šaligatviai pirmiausia bus klojami ten, kur jų iš tikrųjų labiausiai reikia: prie viešojo transporto stotelių, mokyklų ir perėjų. Šaligatvių įrengimo ir remonto darbams miesto biudžete skirta apie 4,8 mln. eurų.

Per balandžio mėn. „Grinda“ jau įdarbino daugiau nei 30 papildomų darbuotojų ir yra pasiruošusi artimiausiu metu judumo infrastruktūros tvarkymui įdarbinti dar apie 50 darbuotojų. 2019 m. bendrovėje dirbančių kvalifikuotų darbuotojų vidutinis mėnesinis nustatytasis (paskirtasis) darbo užmokestis sudarė 1560 eurų.

Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė rengia platesnį kovos su pandemijos ekonominėmis pasekmėmis, verslo skatinimo ir gyventojų užimtumo didinimo planą. 

Apie UAB „Grinda“

Įmonė „Grinda“ Vilniaus mieste remontuoja ir valo gatvių dangas, prižiūri lietaus nuotekų tinklus, šalina avarines situacijas ir teikia specializuotas sanitarines paslaugas, rūpinasi paplūdimiais ir beglobiais gyvūnais. Visos UAB „Grinda“ akcijos priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Įmonėje dirba beveik 500 žmonių, ji patenka į daugiausia mokesčių sumokančių Lietuvos įmonių sąrašą. Neaudituotais duomenimis, įmonės apyvarta 2019 m. siekė daugiau kaip 22 mln. eurų.